15 įdomių faktų apie Jonines – Įdomu sužinoti

Joninės — stebuklinga, mistiška ir linksma vasaros šventė, kuri kasmet suburia šeimas, draugus ir gamtos mylėtojus. Nors ši šventė visiems gerai žinoma, yra nemažai faktų, kurių greičiausiai dar negirdėjai. Skaityk toliau — sužinosi 15 įdomybių apie Jonines, kuriomis gali nustebinti draugus per artimiausią šventę.

1. Joninės dar žinomos keliais pavadinimais

Joninės dar vadinamos Rasomis, Kupolinėmis, Vasaros saulėgrįža. Kiekvienas pavadinimas pabrėžia skirtingą šventės pusę — gamtos virsmą, vandens svarbą, augalų magiją.

2. Joninės — ilgiausia diena per metus

Per Jonines diena trunka ilgiausiai — net 17-18 valandų, o naktis — trumpiausia. Nuo jos naktys pamažu ima ilgėti.

3. Tradicija deginti laužus

Laužai per Jonines — apsivalymo, apsisaugojimo ir naujos gyvybės simbolis. Tikima, kad peršokus per laužą galima atsikratyti blogio ir pritraukti laimę.

4. Vainiko pynimas

Vainiko pynimas — viena pagrindinių Joninių tradicijų. Vainikas saugo nuo piktų jėgų, gydo, atneša meilę ir laimę.

5. Žolynų rinkimas

Žolynai per Jonines įgyja stebuklingų galių — jais galima gydyti, apsisaugoti, nuspėti ateitį. Merginos renka 9-12 skirtingų žolelių, kuriomis puošia save ir namus.

6. Paparčio žiedo paieška

Sakoma, kad paparčio žiedas pražysta tik per Jonines. Jis atneša laimę, turtus ir apsaugą, o jį suradus atsiskleidžia visi gamtos stebuklai.

7. Meilės burtai per Jonines

Merginos buriasi, kokia bus jų meilė, kada sutiks antrąją pusę, kokia jos santuoka. Vainiko plukdymas upėje — vienas populiariausių meilės burtų.

8. Ryto rasa — gydomoji

Rasa per Jonines laikoma turinčia gydomųjų savybių — prausimasis ja padeda atjaunėti, pagražina odą, stiprina sveikatą.

9. Joninės — gamtos virsmo metas

Žmogus per Jonines priartėja prie gamtos, jos ciklų, jos stiprybės. Tikima, kad ši naktis padeda atsiskleisti intuicijai ir ryšiui su visata.

10. Ugnis, vanduo ir žolynai

Šventėje susijungia pagrindiniai gamtos elementai — ugnis (laužas), vanduo (rasa, upeliai) ir žolynai (gėlės, vaistažolės).

11. Joninės — visų Jonų, Janinų, Rasų, Daivų vardo diena

Būtent per Jonines sveikinami visi, turintys Jono, Janinos, Rasos, Daivos ir kitus giminingus vardus.

12. Dainos, šokiai ir rateliai

Per Jonines dainuojama, šokama ratu, žaidžiami žaidimai, taip stiprinami ryšiai, kuriamos bendruomenės.

13. Tikėjimai, prietarai ir draudimai

Žmonės tikėjo, kad per Jonines negalima kirsti medžių, laužyti šakelių, naikinti gėlių — gamta tuomet itin pažeidžiama.

14. Vasaros taškas, po kurio dienos trumpėja

Po Joninių dienos pamažu ima trumpėti, o naktys — ilgėti, taip prasideda kelionė link rudens.

15. Joninės šiandien — pramoga ir tradicija

Nors senovėje Joninės turėjo sakralesnę prasmę, šiandien jos yra proga susiburti, pabūti gamtoje, atsipalaiduoti ir pasidžiaugti vasara.

Pabaigai

Joninės — unikali, stebuklinga ir gamtos galia alsuojanti šventė, kuri suburia šeimas, draugus ir bendruomenes. Nors laikai keičiasi, jos tradicijos, burtai ir papročiai išlieka gyvi, primindami mums, kokia svarbi gamta, jos virsmas ir ryšys su praeitimi. Joninės — proga atsipalaiduoti, pasidžiaugti vasara, atkurti ryšius su artimaisiais ir pačiu savimi.