15 nustebinančių technologijų faktų, kurių tikrai nežinojote

Technologijos supa mus kiekvieną dieną – nuo išmaniojo telefono rankoje iki interneto naršyklės ekrane. Tačiau už kiekvieno prietaiso, logotipo ar sistemos slypi istorijos, kurios dažnai lieka nepastebėtos. Šiame straipsnyje surinkome keliolika įdomiausių faktų apie technologijų pasaulį – nuo garsių kompanijų paslapčių iki keistų skaičiavimų, kurie parodo, kaip smarkiai pasikeitė pasaulis per kelis dešimtmečius.

„Firefox” logotipe – ne lapė

Daugelis mano, kad populiarios naršyklės „Firefox” logotipe pavaizduota ugninė lapė – juk pavadinimas tai tiesiogiai nurodo. Tačiau tiesa kiek kitokia: iš pradžių šis pūkuotas padarėlis buvo raudonoji panda. Laikui bėgant „Mozilla” komanda pati pradėjo vadinti šį personažą lape, todėl šiandien sunku vienareikšmiškai atsakyti – ar tai lapė, ar vis dėlto panda. Viskas priklauso nuo to, ko klausiate.

Pirmasis „Apple” logotipas atrodė visai kitaip

Jei įsivaizduojate elegantišką pakąstą obuolį, pamirškite – toks logotipas atsirado ne iš karto. 1976 metais sukurtoje pirmojoje versijoje buvo pavaizduotas seras Izaokas Niutonas, sėdintis po medžiu, o virš jo galvos tuoj tuoj turėjo nukristi obuolys. Aplink šią sceną riedėjo frazė, kalbanti apie protą, keliaujantį per keistas minties jūras vienišumoje. Tik vėliau logotipas buvo supaprastintas iki šiandien visiems žinomo obuolio siluetas.

„Google” būstinę tvarko… ožkos

Skamba neįtikėtinai, tačiau tiesa – užuot samdžiusi žmones ar naudodama vejapjoves, „Google” savo pagrindinėje būstinėje Mountain View mieste žolę tvarko pasitelkdama ožkų bandą. Apie 200 ožkų atveda specialus ganytojas, o jam padeda avių šuo, vardu Jen. Toks ekologiškas ir kiek keistas sprendimas tapo tikra kompanijos vizitine kortele.

Žodis „robotas” turi tamsią kilmę

Šiandien robotai asocijuojasi su ateities technologijomis, tačiau pats žodis kilęs iš čekų kalbos žodžio „robota”, reiškiančio priverstinį darbą ar vergišką triūsą. Pirmą kartą šis terminas panaudotas 1920 metais viename pjesėje, kalbant apie dirbtinius, žmogui panašius padarus. Taigi kitą kartą, kai paminėsite žodį „robotas”, prisiminkite – jo šaknys siekia visai ne technologijų, o sunkaus darbo pasaulį.

Pirmasis vaizdo įrašymo įrenginys buvo pianino dydžio

Sunku patikėti, tačiau 1956 metais sukurtas pirmasis vaizdo kameros įrašymo įrenginys buvo tokio dydžio kaip pianinas. Palyginę su šiuolaikinėmis kameromis, telpančiomis delne ar net išmaniajame telefone, suprantame, koks milžiniškas technologinis šuolis buvo padarytas per pastaruosius kelis dešimtmečius.

„Samsung” senesnis už „Apple” beveik keturiais dešimtmečiais

Nors šiandien šios dvi kompanijos dažnai lyginamos kaip tiesioginės konkurentės, jų istorijos prasidėjo skirtingu laiku. „Samsung” įkurtas dar 1938 metais kaip paprasta prekybos parduotuvė. Tuo tarpu „Apple” gimė tik 1976 metais, kai Steve’as Jobsas ir Steve’as Wozniakas įkūrė kompaniją. Tai reiškia, kad „Samsung” yra senesnis už „Apple” maždaug 38 metais ir vienu mėnesiu – faktas, kurio dažnas net neįtaria.

Kiek duomenų telpa petabaite?

Turbūt visi žinome, kad 1 gigabaitas prilygsta 1024 megabaitams. Tačiau kai kalbame apie petabaitus, skaičiai tampa tiesiog svaiginantys. Vienas petabaitas atitinka 1024 terabaitus, o tai reiškia, kad tokiame diske galėtų sutilpti maždaug 13 metų nenutrūkstamo aukštos raiškos vaizdo įrašo. O jeigu įsivaizduotume 50 petabaitų talpos diską – jame galėtų tilpti visi žmonijos parašyti raštai, sukurti nuo pat rašto atsiradimo, visomis kalbomis.

Kadaise interneto domenis buvo galima registruoti nemokamai

Šiandien sunku patikėti, tačiau iki 1995 metų domenų vardų registracija internete buvo visiškai nemokama – tuo metu niekas dar nesuprato, koks milžiniškas potencialas slypi šiame tinkle. Kai galiausiai buvo įvestas mokestis, jis nebuvo mažas – už dviejų metų registraciją reikėdavo sumokėti apie 100 dolerių.

Duomenys, sveriantys šimtus kilogramų

Sunku įsivaizduoti, tačiau kadaise duomenų saugojimas buvo ne skaitmeninis, o fizinis iššūkis tiesiogine prasme. 1956 metais sukurta pirmoji kietojo disko sistema galėjo saugoti vos 5 megabaitus duomenų, tačiau ją talpinusi spinta svėrė daugiau nei viena tona. Palyginimui – šiandien tiek pat ir daug daugiau duomenų telpa į nago dydžio atminties kortelę.

Radijui prireikė 38 metų, kad pasiektų 50 milijonų klausytojų

Nors radijas kadaise buvo revoliucinė technologija, jam prireikė net 38 metų, kol auditorija pasiekė 50 milijonų žmonių. Palyginimui – „iPod” muzikos grotuvui tai pavyko vos per trejus metus. Šis faktas puikiai iliustruoja, kaip smarkiai paspartėjo naujų technologijų sklaida modernioje eroje.

Pirmajai nuotraukai nufotografuoti prireikė aštuonių valandų

Šiandien nuotrauką galime padaryti per sekundės dalį, tačiau 1826 metais, kai buvo nufotografuota pirmoji pasaulio fotografija, ekspozicijos laikas siekė net aštuonias valandas. Fotografijos pradininkas Louis Daguerre’as vėliau sugebėjo šį laiką sutrumpinti iki vos 15 minučių – tai buvo didžiulis proveržis to meto technologijų kontekste.

Kreditinių kortelių lustai – senesni, nei manote

Daugelis galvoja, kad lustinės kreditinės kortelės – gana naujas išradimas, tačiau iš tiesų ši technologija naudojama jau nuo 1986 metų. Pirmoji šalis, pradėjusi naudoti tokias korteles, buvo Prancūzija, o netrukus po jos šia praktika pasekė ir Vokietija.

„Alexa” girdi daugiau, nei norėtumėte

Tai gali nebūti staigmena tiems, kurie jau žino, kaip veikia balso asistentai, tačiau verta priminti: „Alexa” saugo jūsų pokalbių su ja istoriją savo debesijos sistemoje, kad galėtų geriau pritaikyti patirtį būtent jums. Laimei, vartotojai turi galimybę peržiūrėti ir ištrinti šiuos įrašus – tiek pavieniui, tiek visus iš karto.

Skaitymas nuo ekrano keičia mūsų elgesį

Įdomu tai, kad mūsų smegenys skirtingai reaguoja į tekstą, priklausomai nuo to, ar skaitome jį popieriuje, ar ekrane. Vidutiniškai žmonės skaito apie 10 % lėčiau nuo ekrano nei nuo popieriaus. Be to, keičiasi ir akių mirksėjimo dažnis – kasdieniame gyvenime žmogus vidutiniškai sumirksi apie 20 kartų per minutę, tačiau sėdint prie kompiuterio šis skaičius nukrenta iki vos septynių kartų per minutę.

GPS – nemokamas, bet ne pigus

Nors kiekvienas pasaulyje gali naudotis GPS navigacija visiškai nemokamai, jos veikimui užtikrinti kasdien išleidžiama apie 2 milijonus dolerių. Šias išlaidas padengia JAV mokesčių mokėtojai, nes būtent Jungtinės Valstijos administruoja ir prižiūri šią globalią navigacijos sistemą.

Apibendrinimas

Technologijų pasaulis kupinas netikėtų istorijų, keistų sprendimų ir skaičių, kurie sunkiai telpa į galvą. Nuo ožkų, tvarkančių „Google” būstinės žolę, iki milžiniškų duomenų kiekių, tilpstančių šiuolaikiniuose diskuose – kiekvienas faktas primena, kaip nuostabiai sparčiai keičiasi pasaulis mūsų aplink. Kitą kartą, kai naudositės naršykle, balso asistentu ar tiesiog fotografuosite telefonu, prisiminkite – už kiekvieno šių įrankių slypi ilga ir įdomi istorija.