1971 m. „Bretton Woods susitarimo žlugimas“: kodėl doleris prarado aukso tvirtovę?

1971 m. rugpjūčio 15 d., tuometinis JAV prezidentas Richardas Nixonas paskelbė svarbų sprendimą, kuris galiausiai lėmė Bretton Woods susitarimo žlugimą ir dolerio atsiskyrimą nuo aukso. Tai buvo drastiškas pokytis, kuris turėjo ilgalaikį poveikį pasaulio finansų sistemai ir tarptautinei prekybai. Šis įvykis buvo vadinamas „dolerio šoko“ laikotarpiu ir ženklino pabaigą Bretton Woods sistemos, kuri buvo sukurta po Antrojo pasaulinio karo. Kas įvyko ir kodėl doleris prarado aukso tvirtovę, bei kokį poveikį tai turėjo pasaulio ekonomikai?

Bretton Woods sistema: aukso ir dolerio sąjunga

Po Antrojo pasaulinio karo, 1944 m., Jungtinės Tautos ir kitos pasaulio ekonomikos įkūrė Bretton Woods sistemą, kuri tapo pagrindiniu pasaulio valiutų ir finansų reguliavimo mechanizmu. Pagal šį susitarimą, kiekvienos šalies valiuta buvo susieta su JAV doleriu, o doleris, savo ruožtu, buvo „pririštas“ prie aukso. Toks susitarimas užtikrino dolerio stabilumą ir pasaulio prekybos saugumą.

Pagal šią sistemą buvo numatyta, kad JAV vyriausybė užtikrins dolerio vertę aukso atsargomis, tai yra, viena auksinė uncija bus lygi 35 doleriams. Tai reiškė, kad šalių centriniai bankai galėjo keisti savo dolerius į auksą pagal nustatytą kursą, suteikiant stabilumo doleriui ir pasaulio finansams.

Kodėl Bretton Woods susitarimas žlugo?

Bretton Woods sistema buvo labai veiksminga kelis dešimtmečius, tačiau 1960-aisiais ir 1970-aisiais metais ji pradėjo rodyti silpnybes. Žemiau pateikiamos pagrindinės priežastys, kodėl ši sistema žlugo:

1. JAV ekonomikos silpnumas ir didelis valstybės skola – Po Antrojo pasaulinio karo JAV tapo pasaulio ekonomikos lyderiu, tačiau iki 1960-ųjų pabaigos šalis susidūrė su dideliu valstybės biudžeto deficitu ir augančia skola. Vyriausybė, siekdama finansuoti savo vidaus ir tarptautines išlaidas, įskaitant Vietnamą ir socialines programas, spausdino daugiau pinigų. Tai pradėjo kelti abejonių dėl dolerio stabilumo.
2. Per didelis dolerių kiekis pasaulyje – Nuo Bretton Woods susitarimo įsigaliojimo buvo sukurtas didelis dolerių kiekis, kuris buvo laikomas kitose šalyse. Tačiau po to, kai didėjanti infliacija ir auganti JAV skola kėlė klausimų dėl dolerio vertės, kai kurios šalys, ypač Prancūzija, pradėjo reikalauti aukso mainais už savo dolerius. Tai pradėjo mažinti JAV aukso atsargas.
3. Nerimas dėl pasaulinės infliacijos – 1970-aisiais metais pasaulio ekonomikoje kilo infliacijos augimas. Daugelyje šalių, įskaitant JAV, atsirado problemų su kylančiomis kainomis ir ekonominiu nestabilumu, kas dar labiau sumažino pasitikėjimą doleriu kaip stabilia valiuta.
4. Pasaulio prekybos pasikeitimai – Didėjanti tarptautinė prekyba ir globalizacija lėmė, kad šalys pradėjo ieškoti kitų atsiskaitymo būdų, kurie nebūtų priklausomi nuo dolerio. Pasaulio prekybos sistemos pokyčiai reikalavo lankstesnės valiutų politikos.

1971 m. rugpjūčio 15 d. „Nixono šokas“: dolerio atsiskyrimas nuo aukso

Galiausiai, 1971 m. rugpjūčio 15 d., Richardas Nixonas paskelbė apie sprendimą, kuris pakeitė pasaulio finansų sistemą: JAV sustabdo dolerio konvertavimą į auksą. Tai buvo vadinama „Nixono šoku“. Prezidentas Nixonas paskelbė, kad centriniai bankai nebegalės keisti savo dolerių už aukso atsargas. Tokiu būdu doleris buvo atsijungęs nuo aukso ir tapo visiškai fiat valiuta, kurios vertė buvo pagrįsta pasitikėjimu vyriausybe ir ekonominiu stabilumu, o ne auksu.

Šis sprendimas buvo priimtas dėl daugelio priežasčių:

• JAV nebegalėjo išlaikyti aukso rezervų, nes kitos šalys masiškai keitė savo dolerius į auksą, kas mažino JAV aukso atsargas.
• Pasaulio ekonomikoje kilo spaudimas dėl dolerio stabilumo, todėl buvo būtina atlikti šiuos struktūrinius pokyčius.
• Šis sprendimas taip pat buvo laikomas būtinu, norint išvengti dar didesnio ekonominio nuosmukio ir sumažinti infliacijos grėsmę.

Ką reiškia dolerio atsiskyrimas nuo aukso?

Dolerio atsiskyrimas nuo aukso turėjo didžiulį poveikį pasaulio ekonomikai ir finansų sistemai. Pirmiausia, jis žymiai pakeitė valiutų prekybą ir pasaulio finansų rinkas:

1. Fiat valiutos era – Nuo tada doleris ir kitos pasaulio valiutos tapo fiat valiutomis, kurios vertė priklauso nuo vyriausybių ir centrinių bankų priimtų sprendimų, o ne nuo materialaus turto, kaip auksas. Tai sukūrė naują pinigų sistemą, kuri yra labiau priklausoma nuo ekonominio pasitikėjimo ir centralizuoto valdymo.
2. Volatilumas ir valiutų kursai – Atsiskyrus nuo aukso, doleris tapo daug jautresnis pasaulio ekonomikos svyravimams, o tai padidino valiutų rinkų volatilumą ir riziką.
3. Globalizacija ir ekonominis augimas – Nors sprendimas atsijungti nuo aukso sukėlė trumpalaikių ekonominių iššūkių, ilgainiui tai padėjo plėsti pasaulio ekonomiką ir prekybą. Valstybės galėjo lengviau manipuliuoti savo valiutomis ir keisti palūkanų normas, kad padėtų augti savo ekonomikai.
4. JAV kaip pasaulio rezervinė valiuta – Nepaisant atsiskyrimo nuo aukso, JAV doleris ir toliau išliko pasaulio rezervine valiuta. Tai buvo dėl JAV ekonomikos dydžio, jos karinės galios ir finansų sistemos stabilumo.

Apibendrinimas

Bretton Woods susitarimo žlugimas ir dolerio atsiskyrimas nuo aukso 1971 m. buvo viena iš didžiausių pasaulio finansų sistemos revoliucijų. Nors tai sukėlė tam tikras pasaulinės ekonomikos problemas, šis sprendimas taip pat padėjo sukurti šiuolaikinę fiat valiutų sistemą, kurioje pasaulio ekonomika ir valiutų kursai priklauso nuo valstybių politikos ir ekonominio pasitikėjimo. Nors doleris ir nebepriklauso nuo aukso, jis išlieka svarbiausiu pasaulio finansų sistemos elementu.