Ugnikalnių išsiveržimai – vienas įspūdingiausių, bet kartu ir pavojingiausių gamtos reiškinių. Jie dažni tokiose vietovėse kaip Islandija, Italija, Japonija ar Indonezija. Tačiau ar įmanoma, kad panašus reiškinys įvyktų ir Lietuvoje? Šiame straipsnyje pateikiame moksliškai pagrįstą atsakymą, paremtą geologiniais duomenimis.

Ugnikalnių susidarymo sąlygos

Kad susiformuotų ugnikalnis, būtina viena esminė sąlyga – aktyvus tektoninių plokščių judėjimas. Būtent plokščių susidūrimo, prasiskyrimo ar slinkimo zonose magma iš Žemės mantijos gali prasiveržti į paviršių.

Ugnikalnių išsiveržimai dažniausiai vyksta:

• Prie plokščių ribų

• Virš karštųjų taškų (pvz., Havajai)

• Palei vadinamą „Ugnies žiedą“ Ramiojo vandenyno pakrantėse

Geologinė Lietuvos padėtis

Lietuva yra geologiškai stabiliame regione – Rytų Europos platformoje. Tai viena seniausių ir tvirčiausių žemyninių plokščių pasaulyje. Žemės gelmėse čia vyrauja sustingę magmos dariniai, o aktyvių tektoninių judesių praktiškai nėra.

Svarbiausi faktai:

• Netoli Lietuvos nėra aktyvių ar snaudžiančių ugnikalnių

• Regionas pasižymi itin mažu seisminiu aktyvumu

• Geologinės formacijos rodo, kad magma čia nėra judri

Ar gali kada nors atsirasti ugnikalnis Lietuvoje?

Teoriškai – labai mažai tikėtina. Tokiam procesui reikėtų:

• Per milijonus metų susiformavusio naujo tektoninio lūžio

• Aktyvios magmos kameros po žeme

• Nuolatinio seisminio aktyvumo

Šiuo metu nėra jokių mokslinių duomenų, kurie rodytų tokios raidos galimybę mūsų regione. Be to, geologai nuolat stebi Žemės plutos pokyčius, o Baltijos šalyse fiksuojami tik nežymūs, gamtai nekenksmingi žemės drebėjimai.

Arčiau mūsų – aktyvūs ugnikalniai Europoje

Nors Lietuvoje ugnikalnių nėra, artimiausi aktyvūs ugnikalniai Europoje – Italijoje (Vezuvijus, Etna, Strombolis) ir Islandijoje. Jie priklauso tektoninių plokščių susidūrimo zonoms ir kelia realų pavojų vietiniams gyventojams.

Dažniausi klaidingi įsitikinimai

1. „Jei yra ugnikalnių Europoje – reiškia gali būti ir pas mus“
   → Ne, nes Lietuva nepatenka į aktyvių plokščių zoną.

2. „Žemės drebėjimai reiškia, kad netoliese yra ugnikalnių“
   → Ne visi drebėjimai susiję su vulkaniniu aktyvumu – dažniausiai jie kyla dėl plutos deformacijų.

3. „Ugnikalnis gali atsirasti netikėtai“
   → Ne, tokie procesai užtrunka milijonus metų ir yra nuolat stebimi.

Ką sužinojome?

• Lietuvoje nėra jokių sąlygų ugnikalnių susiformavimui.

• Mūsų regionas yra geologiškai stabilus – viena saugiausių vietų nuo vulkaninių grėsmių.

• Artimiausi aktyvūs ugnikalniai – Italijoje ir Islandijoje, bet jų poveikis Lietuvai itin menkas.

• Nėra mokslinio pagrindo manyti, kad ateityje Lietuvoje atsirastų ugnikalnis.