Baudos už netvarkingus kapus – kas gresia ir ką būtina žinoti?
Netvarkingas kapas baudos
Reklama
Visuomenėje vis dažniau pasigirsta diskusijų apie kapų priežiūrą ir atsakomybę už jų apleidimą. Nors daugeliui atrodo, kad artimųjų kapų tvarkymas – tik moralinė pareiga, iš tiesų Lietuvoje tai reglamentuojama ir įstatymu. Apleisti ar netvarkingi kapai gali užtraukti administracinę atsakomybę, todėl verta žinoti, kokios baudos gresia, kas laikoma pažeidimu ir kaip išvengti nemalonumų.
Teisinis pagrindas
Kapų priežiūros tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos kapinių tvarkymo taisyklėse, kurias tvirtina savivaldybės. Jose apibrėžiama, kas atsakingas už kapo priežiūrą, kaip jis turi atrodyti bei kokie veiksmai laikomi apleidimu.
Už netvarkingus ar apleistus kapus taikomos Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) nuostatos, kurios numato įspėjimą arba baudą.
Pagal ANK 508 straipsnį:
„Kapų ar kapinių teritorijos nepriežiūra, jei tai pažeidžia nustatytą tvarką arba trukdo kitų asmenų teisėms, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 140 eurų.“
Jeigu asmuo po įspėjimo nesiima veiksmų, bauda gali būti didinama iki 300 eurų, o pakartotinis pažeidimas laikomas sunkesniu nusižengimu.
Kas laikoma netvarkingu ar apleistu kapu?
Savivaldybės gali taikyti šiek tiek skirtingas tvarkas, tačiau dažniausiai apleistu laikomas kapas, jei:
Ant jo neprižiūrima augmenija, žolė ar piktžolės siekia keliasdešimt centimetrų.
Kapo tvorelės, paminklai ar užrašai yra sulūžę, pavojingai pasvirę arba sugriuvę.
Kapas tapęs šiukšlynu – paliktos dirbtinės gėlės, plastikas, nuolaužos.
Kapo ribos neaiškios, ženklai išnykę, neįmanoma identifikuoti palaidoto asmens.
Kapavietė akivaizdžiai neprižiūrima ilgą laiką (kelerius metus).
Kas atsakingas už kapo priežiūrą?
Pagal galiojančią tvarką:
Kapavietės prižiūrėtoju laikomas asmuo, kuris gavo leidimą laidoti ar jo įpėdinis.
Jei toks asmuo miręs, atsakomybė pereina artimiausiems giminaičiams – vaikams, anūkams ar kitam artimam asmeniui.
Jei kapo prižiūrėtojas nežinomas, savivaldybė gali perimti kapavietės priežiūrą, tačiau tik po viešo įspėjimo ir nustatyto termino, per kurį paveldėtojai gali prisistatyti.
Kai kuriose savivaldybėse, pavyzdžiui, Vilniuje ar Kaune, yra sudarytos kapinių priežiūros komisijos, kurios periodiškai tikrina teritorijas ir fiksuoja pažeidimus.

Lentelė: ką gali reikšti pažeidimas
| Pažeidimo pobūdis | Galimos pasekmės | Atsakingas subjektas |
|---|---|---|
| Kapo nepriežiūra, piktžolės, šiukšlės | Įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 140 € | Kapo prižiūrėtojas ar giminaitis |
| Sulaužytas paminklas, pavojingas objektas | Reikalavimas sutvarkyti per nustatytą terminą | Prižiūrėtojas |
| Kapo apleidimas ilgesnį laiką | Galimas kapavietės perėmimas savivaldybės naudai | Savivaldybės sprendimas |
| Pakartotinis pažeidimas | Bauda iki 300 € arba kapavietės statuso praradimas | Kapo prižiūrėtojas |

Kaip išvengti baudų?
Tvarkyti kapą bent kelis kartus per metus, ypač pavasarį ir rudenį.
Reguliariai pašalinti piktžoles ir šiukšles, net jei kapas lankomas retai.
Patikrinti kapo būklę po audrų ar stiprių vėjų – pavojingi paminklai gali kelti grėsmę.
Sudaryti susitarimą tarp giminaičių, kas atsakingas už konkretaus kapo priežiūrą.
Jei nėra galimybės patiems prižiūrėti, samdyti kapų priežiūros paslaugas teikiančias įmones – jų vis daugiau veikia visoje Lietuvoje.
Praktiniai pavyzdžiai
2024 m. keliuose Lietuvos rajonuose buvo atlikti kapinių patikrinimai. Nustatyta daugiau nei 200 apleistų kapų, kurių prižiūrėtojai buvo įspėti. Dalis kapaviečių, nesulaukus reakcijos, perduotos savivaldybių žinion.
Kai kurios savivaldybės taiko „įspėjimo raštus“, įteikiamus viešai – ant kapo uždedamas lapelis su priminimu, kad reikia susisiekti su administracija.
Naudingi patarimai
Kapų priežiūros sutartys. Jei artimieji gyvena užsienyje, galima sudaryti sutartį su kapinių administracija ar privačia įmone dėl ilgalaikės priežiūros.
Fotografuokite kapą po sutvarkymo. Tai gali būti įrodymas, jei ateityje kiltų ginčų ar būtų pateiktas nepagrįstas įspėjimas.
Informuokite savivaldybę, jei žinote apie apleistą kapavietę be žinomų giminaičių – taip prisidedama prie viešos tvarkos ir pagarbos išsaugojimo.
Išvados
Kapų priežiūra – ne tik moralinė, bet ir teisinė pareiga. Nors baudos už netvarkingus kapus nėra itin didelės, jų galima išvengti laikantis elementarios tvarkos. Savivaldybės vis dažniau tikrina kapines, todėl kapų apleidimas gali sukelti ne tik finansinių, bet ir reputacinių pasekmių šeimai. Rūpestingas požiūris į artimųjų amžinojo poilsio vietas padeda išsaugoti pagarbą tradicijoms ir užtikrina, kad nemalonūs įspėjimai ar baudos netaptų papildoma našta.
