Branduoliniai ginklai – vieni iš labiausiai kontroversiškų ir pavojingiausių žmonijos išradimų. Jų istorija prasidėjo XX a. viduryje, tačiau iki šiol šie ginklai išlieka geopolitinių įtampų ir baimių šaltiniu. Šiame straipsnyje trumpai ir aiškiai apžvelgsime, kaip branduoliniai ginklai atsirado, kaip jie plito pasaulyje, ir kokią reikšmę turi šiandienos saugumo kontekste.

Kaip viskas prasidėjo: nuo teorijos iki tragedijos

Hirosima ir Nagasakis – žmonijos pažadinimas

Pirmą kartą branduolinis ginklas panaudotas 1945 m. rugpjūčio 6 d., kai JAV numetė atominę bombą ant Hirosimos, o po trijų dienų – ant Nagasakio.

Šie sprogimai baigė Antrąjį pasaulinį karą, bet kartu pradėjo branduolinės eros pradžią.

Šaltojo karo laikotarpis: ginklavimosi lenktynės

JAV ir SSRS: kas turės daugiau?

Po Antrojo pasaulinio karo dvi supervalstybės – JAV ir Sovietų Sąjunga – pradėjo masiškai kurti branduolinius arsenalus. Šis laikotarpis pažymėtas:

• Didžiausių ginklų bandymais istorijoje (pvz., TSRS „Car Bomba“ – 50 megatonų),

• Kubo krizė (1962 m.) – pasaulis atsidūrė ant branduolinio karo slenksčio,

• Milžinišku arsenalų augimu – šimtai tūkstančių užtaisų.

Branduolinio plitimo era

Kas dar įgijo branduolinius ginklus?

Be JAV ir SSRS, branduolinių ginklų įsigijo ir kitos šalys:

Pagrindiniai susitarimai ir kontrolės pastangos

Nepaisant pavojų, buvo bandymų riboti ginklų plitimą ir kiekį:

• NPT (Branduolinių ginklų neplatinimo sutartis, 1968 m.) – siekia neleisti naujoms šalims įsigyti ginklų.

• START sutartys – JAV ir SSRS susitarimai mažinti arsenalus.

• CTBT (Bendrasis branduolinių bandymų draudimas) – dar neįsigaliojęs, bet simboliškai svarbus.

Branduolinė padėtis šiandien

Kiek ginklų liko?

Šiandien pasaulyje vis dar yra daugiau nei 12 000 branduolinių užtaisų.

Dalis jų yra „aktyvūs“, kita dalis – laikomi rezervuose. Tai vis dar pakankamai sunaikinti planetą kelis kartus.

Kodėl tai svarbu ir šiandien?

3 pagrindinės priežastys:

1. Geopolitinė įtampa (pvz., Rusijos ir NATO santykiai),

2. Šalių, nepriklausančių NPT, grėsmė (pvz., Šiaurės Korėja),

3. Technologijų tobulėjimas – dabar branduoliniai ginklai gali būti mažesni, slaptesni ir pavojingesni nei anksčiau.

Santrauka: ką sužinojome?

• Branduolinių ginklų era prasidėjo 1945 m. – su Hirosima ir Nagasakiu.

• Šaltasis karas paskatino masinį ginklavimąsi.

• Nors daugelis šalių pasirašė susitarimus, branduolinių ginklų vis dar daug.

• Pasaulis išlieka priklausomas nuo branduolinio atgrasymo, bet kartu gyvena su potencialia katastrofa.