Branduolinis karas – tai vienas iš didžiausių žmonijos košmarų. Nuo Šaltojo karo laikų iki šių dienų ši tema vis iškyla politinėse diskusijose, dokumentiniuose filmuose ir mokslinėse studijose. Bet ką apie galimus branduolinio karo scenarijus iš tikrųjų sako mokslininkai? Kuo jie grindžia savo prognozes, ir kokios būtų pasekmės žmonijai bei planetai?

Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius galimus scenarijus, mokslinius modelius, jų pasekmes ir atsakysime į svarbiausius klausimus, susijusius su šia egzistencine grėsme.

Kodėl ši tema aktuali šiandien?

Net ir po Šaltojo karo pasaulyje yra daugiau nei 12 000 branduolinių galvučių. Santykiai tarp valstybių išlieka įtempti – nuo karo Ukrainoje iki įtampos tarp JAV ir Šiaurės Korėjos. Nors branduolinis karas daugeliui atrodo neįsivaizduojamas, mokslininkai vis dar kuria realistinius scenarijus, kad padėtų pasaulio lyderiams suprasti tokio konflikto kainą.

Mokslininkų vertinami branduolinio karo scenarijai

1. Ribotas regioninis konfliktas

Aprašymas: Konfliktas tarp dviejų branduolinį ginklą turinčių šalių, pvz., Indijos ir Pakistano.

Mokslinės prognozės:

• 100–150 branduolinių sprogimų (~15 kt kiekvienas)

• 50–100 mln. mirčių per pirmąją savaitę

• Didelis gaisrų skaičius sukeltų „branduolinę žiemą“ – pasaulinę klimato katastrofą

Šaltinis: Princeton University / Alan Robock tyrimai

2. Viso masto branduolinis karas (pvz., JAV vs Rusija)

Aprašymas: Strateginis konfliktas tarp dviejų pagrindinių branduolinių valstybių.

Mokslinės prognozės:

• Tūkstančiai sprogimų visame pasaulyje

• Momentinės mirtys: 300–600 mln.

• Daugumos pagrindinių miestų sunaikinimas

• Saulės šviesos sumažėjimas iki 70 %, globali temperatūra gali nukristi 5–10 °C

3. Atsitiktinė eskalacija

Aprašymas: Konfliktas, kylantis dėl technologinių klaidų, klaidingos žvalgybos ar netinkamos reakcijos į klaidingą pavojaus signalą.

Istorinis pavyzdys:
1983 m. rugsėjo 26 d. – SSRS karininkas Stanislavas Petrovas nepaleido branduolinių raketų, nors sistema rodė JAV ataką. Tai buvo klaida – bet jo sprendimas išgelbėjo pasaulį nuo galimos katastrofos.

Mokslinė išvada: Klaidų tikimybė išlieka ir šiandien, ypač jei automatizuoti sprendimai nėra tinkamai kontroliuojami.

Branduolinė žiema – didžiausia grėsmė

Mokslininkai daugiausia nerimauja ne dėl tiesioginių sprogimų, o dėl sekundinių padarinių:

• Aerozoliai atmosferoje: Dėl masinių gaisrų kylantys dūmai pasiektų stratosferą.

• Saulės blokavimas: Tai sukeltų žemės atvėsimą, vadinamą branduoline žiema.

• Maisto trūkumas: Pasaulinė žemdirbystė žlugtų – net regionai, kurie nebuvo bombarduoti, susidurtų su badu.

• Socialiniai neramumai: Visiškas pasaulinis nestabilumas, migracijos krizės, galimas civilizacijos žlugimas.

Ką sako naujausi tyrimai?

• Nature Food (2022 m.): Net ir ribotas branduolinis karas sumažintų pasaulinį kalorijų tiekimą daugiau nei 15 %.

• Science Advances (2020 m.): Per 5 metus po didelio branduolinio konflikto pasaulinė temperatūra nukristų 9 °C – tai daugiau nei ledynmečio metu.

Kaip atrodo realūs modeliai?

Princeton universiteto „Plan A“ simuliacija

Tyrėjai sukūrė realistinį vizualų modelį, kaip atrodytų eskaluojantis branduolinis konfliktas tarp JAV ir Rusijos:

1. Taktinės atakos Europoje

2. Strateginiai smūgiai abiejų šalių miestams

3. Visuotinis sunaikinimas

Išvada: Per mažiau nei kelias valandas žūtų daugiau nei 90 mln. žmonių.

Ką daryti žmonijai?

Mokslininkai pabrėžia tris esminius veiksmus:

1. Ginklų arsenalų mažinimas: Kuo mažiau branduolinių ginklų – tuo mažesnė grėsmė.

2. Komunikacijos kanalų palaikymas: Net ir tarp priešų svarbu palaikyti dialogą.

3. Klaidų tikimybės mažinimas: Atidžiai stebėti automatizuotas sistemas, kad būtų išvengta „netyčinio karo“.

Dažniausios klaidingos nuostatos

Santrauka: ką svarbiausia žinoti?

Ką sužinojome?

Branduolinis karas – tai ne tik karo klausimas, bet ir visos planetos išlikimo tema. Mokslininkų prognozės rodo, kad net ir ribotas branduolinis konfliktas gali turėti katastrofiškų padarinių visai žmonijai. Tai nėra tik politikų atsakomybė – visuomenės informuotumas ir spaudimas taip pat svarbūs, kad ši grėsmė niekada netaptų realybe.