Buranas – pamiršta Sovietų kosmoso programa: kas iš tiesų nutiko?
15 įdomių faktų apie Sovietų pasididžiavimą – Buraną
Reklama
1988 m. Sovietų Sąjunga atliko istorinį kosminį skrydį – į orbitą pakilo erdvėlaivis Buranas, pirmasis ir vienintelis Sovietų daugkartinio naudojimo erdvėlaivis. Tai buvo technologinis stebuklas, galėjęs prilygti ar net pranokti NASA „Space Shuttle“ programą. Tačiau po vienintelio skrydžio projektas buvo sustabdytas ir ilgainiui pamirštas. Kas iš tiesų nutiko?
Buran kilmė: kodėl Sovietams jo reikėjo?
Šaltojo karo įkarštyje kosmoso lenktynės tarp JAV ir SSRS buvo intensyvios. NASA sukūrė daugkartinio naudojimo erdvėlaivį „Space Shuttle“, kuris leido ekonomiškiau gabenti krovinius ir astronautus į orbitą. Sovietai negalėjo atsilikti – 1976 m. pradėtas Buran projektas, kuris turėjo tapti jų atsaku.
Pagrindiniai tikslai:
- Sukurti daugkartinio naudojimo erdvėlaivį su automatiniu valdymu.
- Turėti strateginę galimybę gabenti į orbitą palydovus ir krovinius.
- Karinis aspektas – SSRS įtarė, kad NASA „Space Shuttle“ gali būti naudojamas ginkluotiems kosminiams tikslams.
Buran technologijos ir pranašumai
Nepaisant išvaizdos panašumo į amerikietišką „Shuttle“, Buranas turėjo keletą esminių skirtumų:
| Technologinis aspektas | Buranas | Space Shuttle |
|---|---|---|
| Įgula | Automatinis valdymas, gali skristi be žmonių | Reikalingi astronautai |
| Pirmasis skrydis | 1988 m., be įgulos | 1981 m., su astronautais |
| Pagrindiniai varikliai | Ne erdvėlaivyje, o ant „Energija“ raketos | Integruoti į „Shuttle“ |
| Krovinių talpa | 30 tonų | 24 tonų |
| Avarinio tūpimo galimybės | Geresnis autonominis tūpimas | Priklauso nuo pilotų |
Vienas didžiausių Buran pranašumų buvo pilnai automatinė skrydžio sistema – jis nusileido Žemėje be jokios įgulos, ko iki tol nebuvo pavykę padaryti jokiam kitam erdvėlaiviui.
Kodėl Buranas skraidė tik kartą?
Nepaisant sėkmingo skrydžio 1988 m. lapkričio 15 d., Buranas niekada daugiau nekilo į kosmosą. Pagrindinės priežastys:
- SSRS ekonominės problemos – devintojo dešimtmečio pabaigoje Sovietų Sąjunga išgyveno didžiulius ekonominius sunkumus, o 1991 m. ji žlugo.
- Didelė kaina – viso projekto biudžetas siekė apie 16 milijardų rublių, kas buvo milžiniška suma.
- Nebuvo aiškios paskirties – be aiškios kosmoso strategijos, projektas tapo nereikalingas.
- NASA „Shuttle“ programos problemos – „Challenger“ katastrofa parodė, kad daugkartiniai erdvėlaiviai yra brangūs ir pavojingi, todėl net Vakarai pradėjo abejoti jų nauda.
Kokia Buran programos lemtis?
Po SSRS žlugimo Buran programa buvo sustabdyta, o 2002 m. Buranas buvo sunaikintas sugriuvus angarui Baikonūro kosmodrome. Kiti egzemplioriai liko nebaigti arba išardyti.
Nepaisant to, Buran technologijos turėjo įtakos vėlesniems Rusijos ir net tarptautiniams kosminiams projektams. Automatizuoto valdymo sistemos buvo naudojamos kitiems kosminiams laivams, o sukaupta patirtis padėjo kurti šiuolaikinius projektus.
Apibendrinimas
Buranas buvo vienas ambicingiausių Sovietų Sąjungos kosminių projektų, tačiau dėl ekonominių ir politinių priežasčių jis baigėsi po vieno skrydžio. Nepaisant to, jis įrodė, kad SSRS galėjo sukurti inovatyvias technologijas, kurios lenkė laiką. Šiandien tai – paminklas ne tik kosmoso lenktynėms, bet ir neįgyvendintoms galimybėms.
