Didžiausi visų laikų ugnikalnių išsiveržimai: TOP 10
Didžiausi visų laikų ugnikalnių išsiveržimai: TOP 10
Reklama
Ugnikalnių išsiveržimai – tai vieni galingiausių ir įspūdingiausių gamtos reiškinių Žemėje. Kai kurių jų poveikis buvo jaučiamas ne tik netoliese gyvenantiems žmonėms, bet ir visam pasauliui – nuo klimato pokyčių iki žmonių migracijos bangų. Šiame straipsnyje pristatome 10 pačių didžiausių, pavojingiausių ir labiausiai istoriją pakeitusių ugnikalnių išsiveržimų.
Kas lemia ugnikalnio išsiveržimo dydį?
Ugnikalnių išsiveržimų stiprumas vertinamas pagal VEI (Vulkaninio sprogimo indeksą), kuris skalėje nuo 0 iki 8 nurodo išsiveržimo apimtį, trukmę, pelenų kiekį, aukštį ir poveikį aplinkai. Didesnis VEI – galingesnis ir pavojingesnis išsiveržimas.
TOP 10 didžiausių išsiveržimų žmonijos istorijoje
| Vieta | Ugnikalnis | Metai | VEI | Poveikis |
|---|---|---|---|---|
| 1 | Toba (Indonezija) | ~74 000 m. pr. Kr. | 8 | Galėjo sukelti „vulkaninę žiemą“, sumažinti žmonių populiaciją |
| 2 | Tambora (Indonezija) | 1815 | 7 | ~100 000 žuvusių, „metai be vasaros“ pasaulyje |
| 3 | Krakatau (Indonezija) | 1883 | 6 | Bangos nušlavė 165 miestus, 36 000 žuvusių |
| 4 | Mount Samalas / Rinjani (Indonezija) | 1257 | 7 | Pasaulinis klimato atvėsimas, bado protrūkiai Europoje |
| 5 | Mount Mazama / Crater Lake (JAV) | ~5677 m. pr. Kr. | 7 | Sukūrė vieną gražiausių ežerų, plačiai paskleidė pelenus |
| 6 | Laki (Islandija) | 1783 | 6 | Rūgštūs lietūs, badmetis Europoje, ~10 000 žuvusių Islandijoje |
| 7 | Mount Pinatubo (Filipinai) | 1991 | 6 | Pasaulinė temperatūra sumažėjo ~0,5 °C |
| 8 | Huaynaputina (Peru) | 1600 | 6 | Sukėlė klimato pokyčius, badas Rusijoje |
| 9 | Vezuvijus (Italija) | 79 m. | 5 | Sunaikino Pompeją ir Herkulanumą, tūkstančiai žuvusių |
| 10 | Ilopango (Salvadoras) | ~535 m. | 6-7 | Galimai prisidėjo prie klimato atvėsimo ir politinių krizių |
Įdomu: kuriuos išsiveržimus jautė visas pasaulis?
Kai kurie išsiveržimai buvo tokie galingi, kad pakeitė planetos klimatą. Tamboros išsiveržimas sukėlė „metus be vasaros“ – 1816 m. Europoje ir Šiaurės Amerikoje vasara buvo neįprastai šalta, krito sniegas, užšaldavo ežerai. Tai lėmė derliaus žlugimą ir bado protrūkius.
Taip pat Pinatubo (1991) išsiveržimas atvėsino Žemę beveik puse laipsnio – tokio poveikio negalėjo pasiekti nė viena šiuolaikinė žmogaus veikla per tokį trumpą laiką.
Kodėl dauguma didžiausių išsiveržimų – Indonezijoje?
Indonezija yra dalis vadinamojo „Ugnies žiedo“, kuris tęsiasi aplink Ramųjį vandenyną. Tai aktyviausia seisminė zona pasaulyje, kur susiduria tektoninės plokštės. Dėl to čia itin dažni žemės drebėjimai ir ugnikalnių išsiveržimai.
Ar šie ugnikalniai dar pavojingi šiandien?
Kai kurie iš šio sąrašo – vis dar aktyvūs. Pavyzdžiui:
-
Vezuvijus – vis dar pavojingas, šalia jo gyvena apie 3 mln. žmonių
-
Toba – laikomas „superugnikalniu“, kuris gali išsiveržti dar kartą
-
Krakatau – išlikęs aktyvus, 2018 m. jo išsiveržimas sukėlė cunamį
-
Pinatubo – po 1991 m. miegojo, bet stebimas nuolat
Ką sužinojome?
-
Didžiausias žinomas išsiveržimas – Toba (VEI 8), galėjęs pakeisti žmonijos eigą.
-
Tambora (1815) sukėlė pasaulinį atvėsimą ir tūkstančių žūtį.
-
Dauguma galingų išsiveržimų įvyko Indonezijoje – dėl tektoninių plokščių susidūrimo zonos.
-
Kai kurie ugnikalniai vis dar aktyvūs ir stebimi kaip potencialios grėsmės.
-
Išsiveržimai daro ne tik lokalinį, bet ir pasaulinį poveikį: klimatui, žmonių migracijai, ekonomikai.
