Eurovizijos balsavimo skandalai: faktai ir kuriozai

Eurovizijos balsavimo skandalai: faktai ir kuriozai
„Eurovizija“ – tai ne tik muzika, blizgučiai ir įspūdingi pasirodymai, bet ir neišvengiamas dramos prieskonis. Nors konkursas stengiasi būti objektyvus ir skaidrus, per kelis dešimtmečius balsavimo sistema ne kartą sukėlė audrų – tiek tarp žiūrovų, tiek tarp šalių. Šiame straipsnyje apžvelgsime garsiausius Eurovizijos balsavimo skandalus, įdomiausius faktus ir netikėčiausius kuriozus, kurie tapo konkurso istorijos dalimi.
Kodėl Eurovizijos balsavimas sukelia tiek aistrų?
Kiekvienais metais milijonai žiūrovų laukia rezultatų paskelbimo – tai viena labiausiai įtemptų Eurovizijos akimirkų. Tačiau kai laimėtojas tampa ne favoritai, o netikėta šalis – prasideda diskusijos apie balsavimo objektyvumą.
Priežastys:
-
Kaimynų balsavimas (angl. neighbor voting)
-
Diasporos įtaka
-
Politizuotas balsavimas
-
Įtartini komisijų rezultatai
TOP 7 žymiausi Eurovizijos balsavimo skandalai
1. 🇦🇿 Azerbaidžano ir Armėnijos įtampa (2013 m.)
Azerbaidžano valdžia išreiškė nepasitenkinimą, kad jų šalies žiūrovų balsai už Armėniją buvo „paslaptingai dingę” – nors, pasirodo, daug žiūrovų iš tikrųjų balsavo. Buvo net paskelbtas tyrimas, kodėl balsai nepasiekė rezultatų lentelės.
2. 🇷🇺 Rusijos nuliai iš kaimynų (2014 m.)
Tais metais Rusija negavo nė vieno taško iš kelių artimų šalių – tai sukėlė nuostabą, nes įprastai tarp šių šalių būna „draugiškas balsavimas“. Spėjama, kad tai buvo politinės situacijos atspindys dėl įvykių Ukrainoje.
3. 🇬🇪 Sakartvelo protestas (2009 m.)
Sakartvelas pasirinko dainą „We Don’t Wanna Put In“, kuri buvo traktuojama kaip politinis komentaras apie Vladimirą Putiną. Eurovizijos organizatoriai pareikalavo pakeisti dainą, bet šalis atsisakė ir pasitraukė iš konkurso.
4. 🇸🇪 Švedijos žiūrovų balsų fiasko (2022 m.)
Kai vedėjai paskelbė, kad Švedijos žiūrovai neskyrė nė vieno balo Ukrainai, internautai netvėrė pykčiu. Vėliau paaiškėjo – tai techninė klaida: duomenys nebuvo teisingai apdoroti.

5. Komisijos sąmokslas – 2022 m.
Europos transliuotojų sąjunga (EBU) nustatė, kad šešios šalys tarėsi tarpusavyje dėl komisijos balsavimo pusfinaliuose. Jų komisijos balai buvo diskvalifikuoti, o galutiniai rezultatai koreguoti pagal statistinius vidurkius.
6. 🇮🇹 Italijos balsavimo „dingimas“ (2010 m.)
Italija tuo metu dar nebuvo grįžusi į konkursą, bet po laidos buvo iškelta teorija, kad balsavimo duomenys buvo ištrinti arba manipuliuoti tam tikrose šalyse. Nors neįrodyta, teorijos iki šiol kelia diskusijas.
7. 🇬🇷 Graikijos 12 taškų Kiprui – amžinas favoritizmas?
Nors tai nėra „skandalas“, Graikijos ir Kipro nuolatinis vienas kito palaikymas kasmet sulaukia šiurkščių žiūrovų komentarų, o socialiniuose tinkluose net tapo memų šaltiniu.
Keisčiausi ir juokingiausi balsavimo momentai
Metai | Įvykis | Trumpas aprašymas |
---|---|---|
1979 | Turkija nedavė balų Izraeliui | Politiniai motyvai – nebuvo net simbolinių taškų. |
1991 | Lygiosios tarp Švedijos ir Prancūzijos | Laimėtoją lėmė, kas daugiau kartų gavo 12 balų. |
2001 | Danijos vedėjas pamiršo skaičius | Tiesioginiame eteryje teko pakartoti visą balsavimą. |
2019 | Baltarusijos klaida skaičiuojant balus | Iš pradžių skirti neteisingi taškai, vėliau pakeisti. |
Kaip Eurovizija saugosi nuo naujų skandalų?
✅ Komisijų skaidrumas
-
Skelbiami komisijų nariai ir jų individualūs balsai.
-
Griežti interesų konfliktų apribojimai.
✅ Dvigubas skaičiavimas
-
Žiūrovų ir komisijų balsai atskiri – tai padeda sumažinti vienos grupės įtaką.
✅ Automatizuotos patikros
-
Balsų skaičiavimo sistema tikrina duomenų nuoseklumą ir ieško įtartinų schemų.
Dažniausi žiūrovų nusiskundimai
-
„Kodėl mūsų šalis negavo nė vieno taško?“
➤ Dažnai taip nutinka dėl labai didelės konkurencijos ar prasto pasirodymo. -
„Kaimynai visad balsuoja vieni už kitus – nesąžininga!“
➤ Taip, tai įvyksta, bet dvigubas balsavimas mažina šią įtaką. -
„Komisija ir žiūrovai balsuoja visiškai skirtingai!“
➤ Tai normalu – profesionalai žiūri techninę pusę, žiūrovai vadovaujasi emocijomis.
Santrauka / Ką verta prisiminti
-
Eurovizijos balsavimo skandalai – tai neatsiejama konkurso istorijos dalis.
-
Politika, techninės klaidos ar favoritizmas kartais lemia neįprastus rezultatus.
-
EBU kasmet diegia naujas priemones, kad išlaikytų skaidrumą ir pasitikėjimą.
-
Nors balsavimo sistema nėra tobula, ji nuolat tobulinama.
Ką sužinojome?
Eurovizijos balsavimo procesas per daugelį metų patyrė įvairių išbandymų – nuo sąmokslo teorijų iki tikrų politinių konfliktų. Tačiau visa tai tik sustiprina konkurso unikalumą – Eurovizija atspindi ne tik muziką, bet ir visos Europos (ir ne tik) pulsą. Skandalai, nors ir nepageidaujami, dažnai tampa įsimintiniausia renginio dalimi, kurią vėliau dar ilgai prisimename.