Gripo istorija ir jo atsiradimas – nuo senovės epidemijų iki šiuolaikinių vakcinų

Gripas – tai ne tik sezoninė liga, bet ir vienas reikšmingiausių virusų žmonijos istorijoje. Jo protrūkiai per šimtmečius nusinešė milijonus gyvybių, paskatino medicinos pažangą ir pakeitė visuomenės požiūrį į sveikatą. Šiandien gripas mums atrodo kasmetinė bėda, tačiau jo istorija – kupina netikėtumų ir svarbių pamokų.

Gripo pradžia: senovės civilizacijų laikai

Nors pats gripo virusas (Influenza) buvo identifikuotas tik XX amžiuje, pirmieji aprašymai ligos, primenančios gripą, siekia dar Hipo­krato laikus – apie 400 m. pr. Kr. Senovės Graikijos gydytojai pastebėjo, kad kas kelerius metus pasikartodavo masinės kvėpavimo takų ligos, lydimos karščiavimo, silpnumo ir kosulio.

Viduramžiais šie protrūkiai tapo vis dažnesni. 1580 m. Europą sukrėtė viena pirmųjų dokumentuotų gripo pandemijų, kai liga išplito nuo Azijos iki Afrikos ir galiausiai pasiekė visą Europą. Šis įvykis pažymėjo gripo viruso globalumo pradžią.

Didžiosios pandemijos: kai gripas tapo pasauline grėsme

1918 metų „ispaniškasis gripas“ – didžiausia pandemija žmonijos istorijoje. Ji kilo Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje ir, kaip manoma, užkrėtė apie 500 milijonų žmonių, o mirė daugiau nei 50 milijonų. Nors tiksli viruso kilmė iki šiol nėra aiški, šis įvykis paskatino mokslininkus ieškoti atsakymų apie virusų mutacijas.

Vėliau sekė kitos pandemijos:

• 1957 m. Azijos gripas (H2N2) – kilęs Kinijoje, nusinešė apie 1 mln. gyvybių.

• 1968 m. Honkongo gripas (H3N2) – paplito per kelis mėnesius, užkrėsdamas pasaulį dėl spartesnio oro transporto.

• 2009 m. kiaulių gripas (H1N1) – naujos kartos pandemija, kuri parodė, kaip greitai informacija ir virusas gali plisti globaliame pasaulyje.

Kiekviena iš šių pandemijų išmokė pasaulį geriau pasirengti, investuoti į vakcinų kūrimą ir greitą diagnostiką.

Kaip gripas plinta ir mutuoja?

Gripo virusas priklauso ortomiksovirusų šeimai ir pasižymi ypatingu gebėjimu mutuoti. Dėl šios priežasties imunitetas po persirgimo ar vakcinacijos trunka ribotą laiką.

Kiekvienais metais mokslininkai stebi, kokios viruso atmainos dominuoja, ir atnaujina vakcinas. Štai kodėl skiepai nuo gripo yra kasmet rekomenduojami – virusas keičiasi, todėl ir apsauga turi būti atnaujinama.

Gripo poveikis žmonijai

Gripo epidemijos ne tik paveikė sveikatą, bet ir istorinius įvykius:

• 1918 m. pandemija susilpnino kariaujančias šalis ir galėjo paspartinti Pirmojo pasaulinio karo pabaigą.

• Ekonominiu požiūriu, masinis sergamumas visais laikais mažino darbo našumą ir stabdė pramonės augimą.

• Gripas taip pat paskatino medicinos mokslo pažangą – būtent po pandemijų buvo įkurti pirmieji virusologijos institutai ir laboratorijos.

Gripo vakcinų atsiradimas

Pirmoji efektyvi gripo vakcina buvo sukurta 1940 m. JAV. Iš pradžių ji buvo skirta kariškiams, tačiau netrukus tapo prieinama plačiajai visuomenei.

Šiandien vakcinos gaminamos kasmet, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis. Kiekvieną pavasarį PSO nustato, kokios viruso atmainos dominuos ateinantį sezoną, o farmacijos bendrovės pagal tai kuria naujus skiepus.

Lentelė: pagrindinės gripo pandemijos per istoriją

Naudingi patarimai

• Skiepytis kasmet – tai pagrindinė apsaugos priemonė nuo sunkios gripo eigos.

• Vengti kontakto su sergančiais žmonėmis, ypač žiemos sezonu.

• Stiprinti imunitetą – pakankamas miegas, vitaminai C ir D, fizinis aktyvumas padeda išvengti infekcijų.

• Laikytis higienos – rankų plovimas ir kosėjimo etika mažina viruso plitimą.

Apibendrinimas

Gripo istorija – tai pasakojimas apie žmonijos kovą su nuolat besikeičiančiu priešu. Nuo senovės iki šiandien gripas primena, kaip svarbu saugoti sveikatą, pasitikėti mokslu ir nuolat tobulinti prevencijos priemones.

Šiuolaikinės vakcinos, tyrimai ir medicinos pažanga leidžia pažvelgti į gripą ne kaip į mirtiną grėsmę, o kaip į kontroliuojamą, tačiau vis dar rimtą iššūkį visuomenei.