Gudrusis berniukas ir šiaurės ragana – pasaka vaikams

Informacija apie pasaką

Kilmė: Ši pasaka Gudrusis berniukas ir šiaurės ragana – pasaka vaikams apie berniuką, kuris savo išmintimi ir gera širdimi įveikia Šiaurės raganą, išgelbėdamas savo kaimą nuo amžinos žiemos.

Tinkamas amžius: Skirta vaikams nuo 6 iki 12 metų, kurie mėgsta pasakas apie magiją, išmintį ir nuotykius.

Pasaka:

Seniai seniai, giliame šiaurės krašte, kur žiema niekada nesibaigdavo, gyveno Šiaurės ragana. Ji buvo sena ir pikta, o jos ledinis kvapas užšaldydavo net pačią drąsiausią širdį. Ragana valdė vėjus ir pūgas, todėl jos bijojo visi, net ir gyviai miškuose.

Netoli raganos pilies, mažame kaimelyje, gyveno berniukas vardu Lukas. Jis buvo gudrus ir smalsus, nors ir mažiausias savo šeimoje. Kartą, kai pūga siautė visą savaitę, Lukas išgirdo, kaip kaimo gyventojai kalbėjo:

„Šiaurės ragana vėl pyksta. Jei kas nors nesurastų būdo ją nuraminti, mes visi pražūsime nuo šalčio.“

Lukas negalėjo nusėdėti vietoje. Jis žinojo, kad kaimui reikia pagalbos, todėl nusprendė pats nueiti pas Šiaurės raganą. Jis pasiėmė vilnonį apsiaustą, maišelį duonos ir mažą veidrodėlį, kurį jam padovanojo mama.

Kelionė buvo sunki. Pūga siautė, o lediniai vėjai švilpė jam į ausis, bet Lukas nesustodamas žygiavo į priekį. Galiausiai jis pasiekė raganos pilį. Tai buvo tamsus ir niūrus statinys, padengtas storu ledo sluoksniu.

Lukas pasibeldė į didžiules duris. Jas atidarė pati ragana, apsisiautusi sidabriniu apsiaustu. Jos akys buvo šaltos kaip ledas.

„Ko čia atėjai, mažyli?“ – paklausė ji lediniu balsu.

„Atėjau paprašyti, kad nustotum siųsti pūgas į mūsų kaimą,“ – drąsiai atsakė Lukas.

Ragana nusijuokė. „O ką man už tai pasiūlysi?“

Lukas pagalvojo ir tarė: „Savo gudrumą. Jei aš įveiksiu tave išminties žaidime, tu leisi mūsų kaimui gyventi be žiemos.“

Ragana susidomėjo. „Gerai,“ – sutiko ji. „Bet jei pralaimėsi, tu liksi čia ir tapsi mano tarnu.“

Jie abu atsisėdo prie ledo stalo. Ragana uždavė pirmąjį klausimą:

„Ką galima pamatyti tik naktį, bet ne dieną?“

Lukas nusišypsojo. „Žvaigždes,“ – atsakė jis nedvejodamas.

Ragana suraukė antakius ir uždavė kitą klausimą:

„Kas yra toks lengvas, kad jį gali pakelti vėjas, bet toks galingas, kad gali sugriauti pilį?“

Lukas pagalvojo ir tarė: „Žodis. Jis gali būti švelnus kaip vėjas, bet jo galia milžiniška.“

Ragana susinervino. Jos akys pradėjo žibėti piktais žybsniais. Ji uždavė paskutinį klausimą:

„Kas yra svarbiau už auksą ir stipresnis už plieną?“

Lukas paėmė iš kišenės mažą veidrodėlį ir parodė jį raganai. „Tai širdis. Ji gali išlaikyti meilę, drąsą ir gerumą.“

Ragana žiūrėjo į veidrodėlį ir ilgai tylėjo. Jos veidas pasikeitė – ledas jos akyse pradėjo tirpti. Galiausiai ji tarė:

„Tu teisus, mažasis gudruoli. Tavo širdis stipresnė už mano burtus. Aš laikysiu pažadą ir nebesiųsiu pūgų į tavo kaimą.“

Nuo tos dienos raganos pilis tirpo, kol pavirto kalnų ežeru. Lukas grįžo į kaimą kaip didvyris, o žiemos tapo švelnesnės ir trumpesnės.

Pasakos apibendrinimas:

Pasaka apie gudrų berniuką ir Šiaurės raganą moko, kad išmintis, drąsa ir gerumas yra stipresni už bet kokius burtus ar baimes. Tik tikra širdis gali pakeisti pasaulį.