Hipertirozė – šalutiniai poveikiai ir ko tikėtis sergant šia liga?
Hipertirozė
Reklama
Skydliaukė – nedidelis, bet labai svarbus organas, reguliuojantis daugelį mūsų organizmo procesų: energijos gamybą, kūno temperatūrą, širdies darbą ir net nuotaiką. Kai ši liauka pradeda gaminti per daug hormonų, išsivysto hipertirozė – būklė, kuri dažnai pasireiškia įvairiais, iš pirmo žvilgsnio nesusijusiais simptomais. Šis sutrikimas gali paveikti tiek fizinę, tiek emocinę savijautą, todėl svarbu žinoti, ko tikėtis ir kaip su juo susidoroti.
Kas yra hipertirozė?
Hipertirozė (dar vadinama skydliaukės hiperfunkcija) – tai būklė, kai skydliaukė gamina per didelį kiekį hormonų tiroksino (T4) ir trijodtironino (T3). Dėl šio pertekliaus organizmo medžiagų apykaita pagreitėja, todėl kūnas ima „dirbti per greitai“.
Ši liga dažniausiai pasireiškia moterims nuo 20 iki 50 metų, tačiau gali išsivystyti bet kuriame amžiuje.
Dažniausios hipertirozės priežastys
| Priežastis | Paaiškinimas |
|---|---|
| Greivso liga | Autoimuninė liga, kai organizmas pats skatina skydliaukę gaminti per daug hormonų. |
| Toksinis mazginis gūžys | Skydliaukėje atsiradę mazgeliai savarankiškai gamina hormonus. |
| Skydliaukės uždegimas (tiroiditas) | Uždegimo metu į kraują išsiskiria per didelis hormonų kiekis. |
| Per didelė jodo ar hormonų dozė | Kai kurie vaistai ar papildai su jodu gali paskatinti hormonų gamybą. |
Pagrindiniai hipertirozės simptomai
Hipertirozė gali paveikti daugelį organizmo funkcijų, todėl simptomai dažnai būna įvairūs.
Dažniausiai pasitaikantys požymiai:
greitas ar nereguliarus širdies plakimas;
prakaitavimas, karščio netoleravimas;
svorio kritimas, nors apetitas išlieka ar net padidėja;
drebulys, rankų virpėjimas;
nervingumas, dirglumas, miego sutrikimai;
raumenų silpnumas, nuovargis;
moterims – menstruacijų ciklo sutrikimai;
akių išsipūtimas ar skausmas (ypač sergant Greivso liga).
Hipertirozės šalutiniai poveikiai
Negydoma arba netinkamai gydoma hipertirozė gali turėti rimtų pasekmių sveikatai:
| Poveikis | Paaiškinimas |
|---|---|
| Širdies sutrikimai | Ilgalaikė tachikardija (greitas širdies plakimas) gali sukelti širdies ritmo sutrikimus ar net širdies nepakankamumą. |
| Kaulų retėjimas (osteoporozė) | Dėl pagreitėjusios medžiagų apykaitos organizmas greičiau netenka kalcio. |
| Raumenų silpnumas | Ilgainiui mažėja raumenų masė ir jėga. |
| Psichologiniai pokyčiai | Nerimas, panikos priepuoliai, emocijų svyravimai, depresijos požymiai. |
| Akių komplikacijos | Greivso liga gali sukelti vadinamąją endokrininę orbitopatiją, kai akys išsigaubia, atsiranda paraudimas ir regėjimo sutrikimai. |
| Medžiagų apykaitos disbalansas | Organizmas greitai eikvoja energiją, todėl gali kilti dehidratacija, raumenų ir baltymų nykimas. |

Gydymo galimybės
Hipertirozė yra gydoma, tačiau metodas priklauso nuo priežasties, paciento amžiaus ir bendros sveikatos būklės.
Pagrindiniai gydymo būdai:
Vaistai nuo skydliaukės (antitiroidiniai preparatai) – slopina hormonų gamybą.
Radioaktyvusis jodas – sunaikina dalį skydliaukės audinio ir sumažina hormonų perteklių.
Chirurginis gydymas (skydliaukės pašalinimas) – taikomas, kai kiti metodai neveiksmingi.
Simptomų kontrolė – širdies ritmo ir nerimo mažinimui gali būti skiriami papildomi vaistai.
Natūralūs būdai pagerinti savijautą
Nors natūralūs metodai nepakeičia medicininio gydymo, jie gali padėti stabilizuoti būklę ir pagerinti gyvenimo kokybę:
Subalansuota mityba – valgykite daug daržovių, pilno grūdo produktų, liesų baltymų.
Ribokite jodo turinčius produktus (pvz., jūros dumblius, joduotą druską), nebent gydytojas nurodo kitaip.
Venkite streso – meditacija, kvėpavimo pratimai ir kokybiškas miegas mažina hormonų disbalansą.
Reguliarus fizinis aktyvumas – padeda palaikyti sveiką svorį ir stiprina širdies veiklą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jeigu pastebėjote nuolatinį širdies plakimą, svorio mažėjimą, dirglumą ar drebulį, nedelskite ir kreipkitės į šeimos gydytoją arba endokrinologą. Ankstyvas nustatymas leidžia išvengti komplikacijų ir užtikrina veiksmingą gydymą.
Santrauka
Hipertirozė – rimta, bet valdoma liga. Svarbiausia – laiku atpažinti simptomus, laikytis gydytojo rekomendacijų ir rūpintis savimi. Subalansuota mityba, mažesnis stresas ir reguliarūs tyrimai padeda palaikyti gerą savijautą bei išvengti šalutinių poveikių.
