Hipohondrija klastingos ligos priežastys ir gydymas – darykite tai

Hipohondrija, mediciniškai vadinama ligos nerimo sutrikimas, yra psichikos būklė, kai žmogus nuolat bijo sirgti sunkia liga, nors objektyvių medicininių įrodymų tam nėra. Tai nėra tiesiog „perdėtas rūpestis“ – tai sutrikimas, kuris gali stipriai paveikti emocinę būseną, santykius, darbą ir bendrą gyvenimo kokybę. Dažnai pamirštama, kad ilgalaikis nerimas pats gali sukelti fizinius simptomus, taip dar labiau užburtas ratą sustiprinant.

Simptomai

Hipohondrijos simptomai dažnai yra intensyvūs ir pasikartojantys:

Emociniai ir psichologiniai simptomai:

• Nuolatinė baimė susirgti sunkia ar mirtina liga
• Įkyrios mintys apie kūno būklę
• Didelis nerimas net dėl smulkių simptomų
• Nepasitikėjimas gydytojų diagnozėmis
• Panikos epizodai ar nuolatinė įtampa

Elgesio simptomai:

• Dažni vizitai pas skirtingus gydytojus ieškant patvirtinimo
• Arba priešingai – vengimas tikrintis iš baimės išgirsti diagnozę
• Nuolatinis simptomų tikrinimas internete
• Kūno „stebėjimas“ (pulsas, kvėpavimas, skausmai)

Fiziniai simptomai (dažnai sukelti nerimo):

• Širdies plakimas, spaudimas krūtinėje
• Galvos svaigimas
• Virškinimo sutrikimai
• Raumenų įtampa ar skausmai

Priežastys

Hipohondrija dažniausiai atsiranda dėl kelių veiksnių kombinacijos:

Psichologinės priežastys:

• Padidėjęs jautrumas kūno pojūčiams
• Polinkis katastrofizuoti (blogiausio scenarijaus tikėjimas)
• Ankstyvos vaikystės patirtys susijusios su liga

Biologiniai veiksniai:

• Paveldimas polinkis į nerimo sutrikimai
• Neurocheminiai smegenų pokyčiai

Socialiniai ir aplinkos veiksniai:

• Artimųjų ligos ar netektys
• Nuolatinė informacija apie ligas žiniasklaidoje
• Pandemijos ar sveikatos krizės

Šiuolaikinis veiksnys – „kibernetinė hipohondrija“:

• Simptomų paieška internete dažnai sukelia dar didesnį nerimą
• Informacijos perteklius be medicininio konteksto

Gydymo būdai

Efektyvus gydymas dažniausiai yra kompleksinis:

Psichoterapija:

• kognityvinė elgesio terapija padeda atpažinti ir keisti klaidingus mąstymo modelius
• Mokoma toleruoti neapibrėžtumą dėl sveikatos

Medikamentinis gydymas:

• Antidepresantai (ypač SSRI grupės)
• Kartais skiriami nerimą mažinantys vaistai

Savipagalbos metodai:

• Kvėpavimo pratimai, meditacija
• Reguliarus fizinis aktyvumas
• Dienos struktūros laikymasis

Svarbus aspektas:

• Gydymas nėra momentinis – reikalingas nuoseklumas
• Tikslas nėra „visiškai pašalinti mintis“, o išmokti jas valdyti

Kada kreiptis pas gydytoją

Profesionali pagalba būtina, jei:

• Nerimas trunka ilgiau nei 6 mėnesius
• Kasdienė veikla tampa apsunkinta
• Atsiranda depresijos simptomų (liūdesys, motyvacijos stoka)
• Patiriate panikos priepuolius
• Negalite kontroliuoti minčių apie ligas

Pirmas žingsnis dažnai yra šeimos gydytojas, kuris gali nukreipti pas psichikos sveikatos specialistą.

Naudingi patarimai

Praktiniai žingsniai kasdienybėje:

• Nusistatykite „nerimo laiką“ – pvz., 15 min per dieną, kai leidžiate sau galvoti apie sveikatą
• Veskite minčių dienoraštį – užrašykite baimes ir jų realumą
• Ribokite medicininės informacijos vartojimą
• Įtraukite fizinį aktyvumą bent 3-4 kartus per savaitę
• Praktikuokite dėmesio nukreipimą (hobiai, veiklos)

Prevencija

Norint sumažinti hipohondrijos riziką:

• Ugdykite emocinį atsparumą stresui
• Laikykitės subalansuoto gyvenimo būdo
• Neignoruokite psichologinių sunkumų – spręskite juos laiku
• Reguliariai tikrinkitės sveikatą, bet neperlenkite

Ką daryti ir ko vengti?

Mitas ar faktas?

• Mitas: Hipohondrija yra tik dėmesio siekimas
  Faktas: Tai realus sutrikimas, susijęs su nerimo mechanizmais
• Mitas: Jei tyrimai geri – problema neegzistuoja
  Faktas: Problema yra psichologinė, bet labai reali
• Mitas: Internete galima rasti atsakymus į visus simptomus
  Faktas: Tai dažnai tik pablogina būklę
• Mitas: Hipohondrija praeina savaime
  Faktas: Dažnai reikalinga pagalba

5 įdomūs faktai

• Iki 7% žmonių gali patirti hipohondrijos simptomus bent kartą gyvenime
• Sutrikimas vienodai pasireiškia tiek vyrams, tiek moterims
• Dažnai prasideda jauname suaugusiųjų amžiuje
• Gali būti susijęs su obsesiniais-kompulsiniais bruožais
• Pandemijų metu atvejų skaičius ženkliai išauga

Pabaigai

Hipohondrija yra daugiau nei paprastas nerimas – tai būklė, kuri gali įtraukti į nuolatinį baimės ir savistabos ciklą. Gera žinia ta, kad tinkamai taikant gydymą ir keičiant kasdienius įpročius, galima ženkliai sumažinti simptomus ar net visiškai juos suvaldyti. Svarbiausia – nelikti vienam su savo mintimis ir laiku kreiptis pagalbos.