Iš kur atsiranda žemės drebėjimai ir kaip apsisaugoti?

Žemės drebėjimas – tai staigus ir stiprus žemės plutos virpėjimas, kurį sukelia tektoninių plokščių judėjimas, uolienų įtrūkimai arba vulkaninė veikla. Drebėjimai gali būti įvairaus stiprumo – nuo vos juntamų iki katastrofiškų, sukeliančių didelę žalą.

Pagrindinės žemės drebėjimų atsiradimo priežastys

1. Tektoninių plokščių judėjimas

Žemės pluta susideda iš daugybės plokščių, kurios juda dėl mantijos konvekcinių srautų. Kai šios plokštės susiduria, tolsta arba slysta viena pro kitą, susikaupia įtampa, kuri galiausiai išsiskiria kaip žemės drebėjimas.

2. Lūžių linijos ir seisminiai regionai

Drebėjimai dažniausiai vyksta palei tektoninių plokščių ribas, vadinamas lūžių linijomis. Pavyzdžiui, Ramiojo vandenyno „Ugnies žiedas“ yra viena aktyviausių seisminių zonų pasaulyje.

3. Vulkaninė veikla

Aktyviuose vulkaniniuose regionuose žemės drebėjimai gali įvykti dėl magmos judėjimo žemės plutoje.

4. Žmogaus veikla

Kai kurie drebėjimai gali būti susiję su žmogaus veikla, pavyzdžiui, didelėmis požeminėmis sprogdinimo operacijomis, naftos ir dujų gręžiniais ar požeminio vandens išgavimu.

Kaip nustatomas žemės drebėjimo stiprumas?

Žemės drebėjimų stiprumui matuoti naudojamos dvi pagrindinės skalės:

• Richterio skalė – matuoja drebėjimo energiją ir nurodo jo stiprumą nuo 1 iki 10 balų.
• Mercallio skalė – įvertina drebėjimo poveikį žmonėms, pastatams ir aplinkai.

Kaip apsisaugoti nuo žemės drebėjimų?

1. Pastatų saugumo užtikrinimas

• Gyvenant seisminėje zonoje, svarbu rinktis pastatus, kurie suprojektuoti atlaikyti drebėjimus.
• Saugiai pritvirtinkite sunkias interjero detales, kad jos neapvirstų.

2. Avarinio plano paruošimas

• Susitarkite su šeimos nariais, kur susitiksite po drebėjimo.
• Pasirūpinkite pirmosios pagalbos rinkiniu, maisto atsargomis ir geriamuoju vandeniu.

3. Elgesys drebėjimo metu

• Jei esate pastate – slėpkitės po tvirtu stalu, saugokitės krentančių objektų.
• Jei esate lauke – laikykitės atokiau nuo pastatų, elektros linijų ir medžių.
• Jei vairuojate – sustokite atokiau nuo tiltų ir viadukų.

4. Po drebėjimo

• Būkite pasiruošę pakartotiniams smūgiams (angl. aftershocks).
• Patikrinkite, ar nėra dujų nuotėkio ar elektros linijų pažeidimų.
• Sekite oficialias institucijų rekomendacijas.

Kada kreiptis pagalbos?

Jei po drebėjimo esate sužeistas ar matote, kad kažkam reikia pagalbos, nedelsdami kreipkitės į pagalbos tarnybas. Taip pat svarbu pranešti apie sugriuvusius pastatus ar nutrauktas komunikacijas.

Apibendrinimas

Žemės drebėjimai yra natūralus procesas, atsirandantis dėl tektoninių plokščių judėjimo, vulkaninės veiklos ar žmogaus veiklos. Nors jų išvengti neįmanoma, tinkamai pasiruošus galima sumažinti žalą ir išlikti saugiam. Svarbu žinoti, kaip elgtis drebėjimo metu ir po jo, kad išvengtumėte pavojų.