Kada galima kviesti policiją dėl užimtos vietos prie daugiabučio?

Kada galima kviesti policiją dėl užimtos vietos prie daugiabučio?
Parkavimas prie daugiabučių – kasdienis galvos skausmas daugeliui miestų gyventojų. Dažnai tenka susidurti su situacijomis, kai grįžus namo nerandame laisvos vietos, nes kažkas užėmė „mūsiškę“. Bet kada galima kviesti policiją? Kada užimta vieta laikoma pažeidimu? Ar išpirkta vieta tikrai „nuosava“? Atsakome aiškiai ir paprastai.
Kuo skiriasi bendro naudojimo ir išpirkta vieta?
Lietuvoje vietos prie daugiabučių dažniausiai būna trijų tipų:
-
Bendro naudojimo vietos – skirtos visiems gyventojams.
-
Rezervuotos vietos (su ženklu „Stovėjimo vieta rezervuota“) – su leidimu.
-
Privatizuotos ar išpirktos vietos – retas atvejis, bet egzistuoja.
Svarbu: Išpirkta vieta dažniausiai reiškia ne nuosavybę, o nuomos teisę tam tikram laikotarpiui.
Kada galima kviesti policiją?
Policija turėtų būti kviečiama tik tada, kai įvyksta Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimas, o ne asmeninis nepatogumas. Žemiau pateikta lentelė padės geriau suprasti, kada verta skambinti 112:
Situacija | Ar galima kviesti policiją? | Paaiškinimas |
---|---|---|
Kažkas užėmė „mano“ vietą be leidimo (pažymėta ženklu „Rezervuota“) | ✅ Taip | Jei vieta pažymėta ir turite leidimą, tai pažeidimas. |
Vieta nėra pažymėta ar išpirktos nuomos terminas baigėsi | ❌ Ne | Policija nesikiš – tai civilinis ginčas. |
Užstatytas išvažiavimas ar įvažiavimas | ✅ Taip | Tai KET pažeidimas, trukdoma eismui. |
Užimta vieta, kurią laikote „sava“, bet ji nepriklauso jums oficialiai | ❌ Ne | Policija neteikia pirmenybės „neoficialiai nuosavybei“. |
Parkavimas ant šaligatvio ar vejos | ✅ Taip | Tai aiškus KET pažeidimas. |
Kaip įrodyti, kad vieta priklauso jums?
Kad galėtumėte teisėtai reikalauti atlaisvinti vietą ar iškviesti policiją, turite turėti šiuos dokumentus:
-
Leidimą naudotis rezervuota vieta (pvz., iš savivaldybės ar namo administratoriaus).
-
Sutartį dėl vietos nuomos arba pirkimo (jeigu tai įmanoma).
-
Vietos pažymėjimą (ženklas + numeris).
Be šių dokumentų – jokia policija nepadės. Konfliktas laikomas asmeniniu.
Ką daryti, jei kas nors nuolat užima jūsų vietą?
-
Pasikalbėkite su kaimynu – dažnai užtenka žodinio susitarimo.
-
Įspėjamasis lapelis – priminkite apie rezervaciją.
-
Praneškite policijai, jei turite teisę į vietą ir ji pažeista.
-
Kreipkitės į savivaldybę – jei reikia ženklinimo ar papildomų ženklų.
-
Vaizdo stebėjimo kameros – leidžiama naudoti, jei laikomasi BDAR taisyklių.
Naudinga informacija apie baudas ir tvarką
Pažeidimas | Bauda | Kiti padariniai |
---|---|---|
Stovėjimas rezervuotoje vietoje be leidimo | 30–90 € | Gali būti nutemptas automobilis |
Parkavimas ant vejos | 50–100 € | Administracinė atsakomybė |
Užstatytas išvažiavimas | 30–90 € | Gali būti iškviesta policija |
Netinkamas stovėjimas bendro naudojimo vietoje | Įspėjimas arba 20–40 € | Priklauso nuo savivaldybės tvarkos |
Ar galima „užtverti“ vietą?
Populiari praktika – statyti kūgį, metalinį barjerą ar kitą priemonę. Tačiau svarbu žinoti:
-
Be leidimo iš savivaldybės – draudžiama.
-
Gali būti laikoma viešosios erdvės užėmimu.
-
Administracinė atsakomybė galioja.
Jei norite rezervuoti vietą – kreipkitės į savivaldybę. Jei norite ženklo – būtinas sutikimas ir mokestis.
Teisinė pusė: ką sako įstatymai?
Pagal Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisykles:
-
149.5 punktas draudžia stovėti ten, kur trukdoma eismui.
-
Viešųjų vietų ženklinimas priklauso savivaldybei.
-
Tik teisėtai rezervuotos vietos yra ginamos pagal teisę.
Civiliniams ginčams – kreipiamasi į teismą, ne policiją.
Ką sužinojome?
-
Policiją galima kviesti tik esant KET pažeidimui, o ne asmeniniam ginčui dėl vietos.
-
Išpirkta ar rezervuota vieta turi būti dokumentuota.
-
Netinkamas parkavimas gali kainuoti brangiai – nuo 30 iki 100 €.
-
Savavališkai užtverta vieta – pažeidimas.
-
Daug konfliktų galima išvengti susitarimu su kaimynais ar tinkama ženklinimo tvarka.