Kada gresia bauda šuns šeimininkui už nepriežiūrą viešoje vietoje?
Kur kreiptis radus benamį šunį? Nepalikite gyvūno likimo valiai
Reklama
Viešosiose erdvėse šunys vis dažniau tampa diskusijų objektu – vieni džiaugiasi galėdami matyti laimingus augintinius parkuose, kiti skundžiasi dėl neatsakingų šeimininkų. Tačiau kur yra riba tarp laisvės ir pažeidimo? Kada elgesys su gyvūnu laikomas nepriežiūra ir gresia bauda?
Ką reiškia „nepriežiūra“?
Pagal galiojančius teisės aktus, šuns šeimininkas privalo užtikrinti, kad augintinis viešoje vietoje:
nekeltų pavojaus žmonėms ar kitiems gyvūnams,
būtų vedžiojamas su pavadėliu (mieste – privalomai),
nepaliktų išmatų,
nekeltų triukšmo nakties metu,
nebūtų paliktas be priežiūros (pvz., pririštas prie parduotuvės durų be stebėjimo).
Nepaisant šių taisyklių – gresia ne tik įspėjimas, bet ir piniginė bauda.
Kada bauda tikėtina? Informacinė lentelė
| Situacija | Ar tai pažeidimas? | Galimos pasekmės |
|---|---|---|
| Šuo vedžiojamas be pavadėlio miesto centre | ✅ Taip | Įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 120 € |
| Šuo paliktas pririštas prie parduotuvės be priežiūros | ✅ Taip | Įspėjimas arba bauda iki 90 € |
| Ne surinktos šuns išmatos viešoje vietoje | ✅ Taip | Bauda nuo 30 iki 230 € |
| Šuo kanda kitam gyvūnui ar žmogui | ✅ Taip | Bauda, civilinė atsakomybė, kartais – gyvūno konfiskavimas |
| Triukšmas iš kiemo dėl lojimo naktį | ✅ Galimas | Įspėjimas, jei pasikartoja – bauda |
| Šuo laksto daugiabučių kieme be pavadėlio ir priežiūros | ✅ Taip | Bauda nuo 30 iki 200 €, galimas pakartotinis protokolas |
Ką sako psichologija?
Neatsakingas elgesys su augintiniais dažnai kyla ne iš blogų ketinimų, o iš klaidingo įsitikinimo: „mano šuo nepavojingas“, „jis nekanda“, „jis tik žaidžia“. Psichologiškai tai – perdėtas pasitikėjimas, kuris užgožia objektyvų realybės vertinimą. Tai taip pat gali rodyti empatijos stoką – juk ne visi praeiviai žino jūsų augintinio charakterį.
Kaip į tai reaguoja visuomenė?
Dauguma miestiečių vis dar atsargiai vertina laisvai vaikštančius šunis. Net jei jūsų augintinis taikus, vien jo artėjimas prie nepažįstamo žmogaus ar vaiko gali sukelti baimę, o tai – jau socialinis diskomfortas. Visuomenės spaudimas, žiniasklaidoje afišuojami pavieniai incidentai formuoja nuostatą: atsakomybė privalo būti griežta.
Ką reikėtų žinoti ir kaip elgtis?
Pavadėlis – ne pasirinkimas, o pareiga. Ypač gyvenvietėse ir viešose erdvėse.
Šunų išmatų surinkimas – būtinybė. Nebaudžiamas užmiršimas – mitas.
Triukšmas – taip pat pažeidimas. Ilgalaikis lojimas gali užtraukti ne tik kaimynų pyktį, bet ir realias sankcijas.
Priežiūra – visada būtina. Net palikę šunį kelioms minutėms – esate atsakingi už jo elgesį.
5 įdomūs faktai apie gyvūnų priežiūros taisykles
Kai kurios Lietuvos savivaldybės leidžia paleisti šunis be pavadėlio tik tam skirtose aikštelėse.
Pagal apklausas, net 82 % lietuvių palaiko griežtesnį kontrolės mechanizmą šunų šeimininkams.
Lietuvoje dažniausiai baudos skiriamos už neišvalytas šunų išmatas.
Už šuns nepriežiūrą galimas net gyvūno konfiskavimas, jei tai kartojasi.
Didmiesčiuose fiksuojama iki 500 pažeidimų per metus vien dėl pavadėlio nebuvimo.
Apibendrinimas
Nepriežiūra viešoje vietoje – tai ne tik šuns elgesys, bet ir šeimininko sąmoningumo atspindys. Kiekvienas augintinio žingsnis lauke yra jūsų atsakomybė. Tad prieš paleisdami šunį bėgioti ar palikdami jį be priežiūros, prisiminkite: baudos – realios, tačiau jų išvengti paprasta. Reikia tik žinoti ir laikytis taisyklių.
