Kaip atrodo voro įkandimas? Štai ką daryti
Kaip atrodo voro įkandimas? Štai ką daryti
Reklama
Voro įkandimas – retas, bet vis dar dažnai nesuprantamas reiškinys. Dauguma vorų nėra pavojingi žmonėms, tačiau kai kurie jų įkandimai gali sukelti nemalonių simptomų ar net reikalauti gydymo. Kadangi įkandimo vieta dažnai primena paprastą spuogą ar vabzdžio įgėlimą, žmonės ilgai nepastebi problemos. Tad kaip atpažinti voro įkandimą ir ką daryti toliau?
Simptomai
Voro įkandimo požymiai priklauso nuo voro rūšies ir žmogaus organizmo reakcijos. Būdingiausi simptomai:
Paraudusi, patinusi odos vieta su dviem mažais punktais (įkandimo žymėmis)
Lengvas arba stiprus niežulys
Skausmas ar deginimas įkandimo vietoje
Pūslelės arba odos išopėjimas
Šaltkrėtis, prakaitavimas, raumenų spazmai (sunkesniais atvejais)
Pykinimas ar galvos svaigimas (alerginė reakcija)
Nerimas, neramumas (jei įtariamas pavojingas voras)
Priežastys
Voro įkandimas dažniausiai įvyksta:
Netyčia užmynus ar prispaudus vorą (pvz., apsirengiant rūbus ar gulinėjant lovoje)
Kai voras jaučiasi grėsmėje (pvz., valant tamsias spintas ar rūsius)
Būnant gamtoje – po akmenimis, medžių žievėje, palapinėse
Dėl retai tvarkomų ar drėgnų namų kampų, kur kaupiasi vabzdžiai

Gydymo būdai
Namuose:
Nuplaukite įkandimą muilu ir vandeniu
Uždėkite šaltą kompresą – sumažins skausmą ir patinimą
Tepkite antihistamininiu geliu ar hidrokortizono kremu
Geriamieji antihistaminai padės nuo alergijos simptomų
Venkite kasytis – tai gali sukelti infekciją
Jeigu įtariama rimtesnė reakcija (pvz., įkando našlė ar atsiskyrėlis):
Nedelsiant važiuokite į gydymo įstaigą
Stebėkite, ar neatsiranda sisteminių simptomų (karščiavimas, raumenų skausmas, vėmimas)
Gali prireikti priešnuodžio ar antibiotikų
Kada kreiptis pas gydytoją
Jei po 24-48 val. simptomai neslūgsta arba blogėja
Įkandimo vietoje susiformavo gilus audinių pažeidimas
Pasireiškė bendras silpnumas, pykinimas, raumenų spazmai
Įtariate įkandimą nuo pavojingo voro (pvz., juodosios našlės)
Atsirado alerginės reakcijos požymiai – dusulys, liežuvio patinimas, širdies plakimas
Naudingi patarimai
Reguliariai tvarkykite namų kampus, rūsį, palėpę
Nevaikščiokite basomis po sandėliukus, garažus
Neužmirškite purtyti drabužių, batų ar patalynės, buvusių tamsioje vietoje
Venkite palikti langus be tinklelių
Kelionėse gamtoje – naudokite repelentus, sandariai laikykite daiktus
Prevencija
Sandarinkite namų plyšius, langų kraštus
Reguliariai siurbkite ir vėdinkite patalpas
Laikykite tvarkingus sandėlius, spintas
Naudokite vabzdžių gaudykles arba natūralias priemones (pvz., eukaliptą, levandą)
Įrenginiuose naudokite tinklus ar filtrus nuo smulkių gyvių
Ką daryti ir ko vengti?
| Ką verta daryti | Ko reikėtų vengti |
|---|---|
| Nuplauti įkandimą muilu ir vandeniu | Spausti ar pradurti pūslelių |
| Uždėti šaltą kompresą | Kasytis ar liesti nešvariomis rankomis |
| Naudoti antihistamininius ar priešuždegiminius kremus | Užmiršti simptomų – ypač jei jie stiprėja |
| Stebėti simptomus 48 val. | Naudoti stiprių chemikalų be priežiūros |
| Kreiptis į gydytoją, jei simptomai sunkėja | Miegoti vietose, kur galėjo būti vorų be patikros |

Mitas ar faktas?
Visi vorai pavojingi – Mitas. Tik labai maža dalis rūšių gali sukelti stiprią reakciją.
Voro įkandimas visada skauda – Mitas. Kai kurie įkandimai nepastebimi iki atsiranda vėlyvi simptomai.
Įkandimo vieta visada su dviem taškeliais – Faktas. Dažniausiai tai būdinga vorų įkandimui.
Juodosios našlės gyvena tik pietuose – Mitas. Jų randama ir vidutinio klimato zonose, net Europoje.
Vorai kanda tik gindamiesi – Faktas. Jie kanda tik kai jaučia pavojų, nepuola be priežasties.
5 įdomūs faktai
Iš 40 000+ vorų rūšių pasaulyje tik kelių įkandimai gali būti pavojingi žmogui
Voro nuodai dažnai stipresni vabzdžiams, bet silpnesni žmonėms
Juodosios našlės patinai beveik niekada nekanda – tik patelės
Voro įkandimas gali išgyti savaime per 3-10 dienų
Kai kurių rūšių įkandimai sukelia audinių nekrozę – tai reta, bet rimta komplikacija
Pabaigai
Nors vorų įkandimai dažniausiai nėra pavojingi, svarbu juos laiku atpažinti ir tinkamai gydyti. Jei simptomai stiprėja, nedelskite – kreipkitės į gydytoją. O prevencinės priemonės padės sumažinti riziką – namuose ir gamtoje.
