Kaip dresuoti šunį, kuris bijo garsų ar nepažįstamų žmonių?

Jei tavo šuo traukiasi nuo nepažįstamų žmonių ar krūpteli nuo kiekvieno netikėto garso, žinok – tu nesi vienas. Daug šunų patiria baimes, kurios gali kilti dėl genetinių veiksnių, blogos patirties ar net per mažos socializacijos jauname amžiuje.

Tačiau gera žinia – su kantrybe, supratimu ir tinkama dresūra, šuns baimes galima sumažinti arba visiškai įveikti.

Kodėl šunys bijo?

Priežasčių gali būti daug:

• Genetika – kai kurie šunys natūraliai jautresni;

• Traumuojanti patirtis – garsus trenksmas, smurtas, skausmas;

• Nepakankama socializacija – šuniukas nesusidūrė su garsais ar žmonėmis jauname amžiuje;

• Šeimininko elgesys – per didelė apsauga ar netyčinis baimės skatinimas.

Kaip atpažinti baimę šuniui?

• Uodega į apačią arba tarp kojų;

• Nuleistos ausys;

• Šuo slepiasi arba traukiasi;

• Drebėjimas, lojimas ar urzgimas;

• Nenoras judėti į priekį ar eiti pas žmogų.

Svarbu – nepainiojam baimės su neklusnumu!

Dresūros tikslas – ne priversti, o išmokyti

Pagrindinis principas – sukurti pozityvias asociacijas su tuo, ko šuo bijo. Tai vadinama desensibilizacija ir kontra-kondicionavimu.

Žingsnis po žingsnio: kaip padėti šuniui

1. Identifikuok, ko tiksliai šuo bijo

Ar tai:

• Griaustiniai?

• Fejerverkai?

• Vyrai su kepurėmis?

• Vaikai?

• Dulkių siurblys?

Kuo aiškiau žinai „baimės šaltinį“, tuo geriau gali planuoti veiksmus.

2. Laipsniškas pripratinimas (desensibilizacija)

Pristatyk baimės šaltinį mažais kiekiais:

• Garso atveju – leisk jį tyliai iš telefono.

• Žmogaus atveju – stebėk jį iš tolo, neversk artintis.

Kai šuo ramus – duok skanėstą ar pagirk. Taip šuo pradeda sieti „baisų“ dalyką su malonia patirtimi.

3. Pozityvus skatinimas (kontra-kondicionavimas)

Kiekvieną kartą, kai šuo:

• nereaguoja į garsą,

• nepuola bėgti nuo žmogaus,

• sugeba išbūti ramus,

Apdovanok jį! Taip šuo išmoksta: „kai nutinka tai, ko bijau, gaunu gerų dalykų.“

Ko vengti?

Kaip padėti šuniui pasitikėti?

• Turėk aiškią rutiną – stabilumas suteikia saugumo.

• Suteik saugią vietą – guolis, dėžė ar kambarys, kur šuo jaučiasi saugiai.

• Venk netikėtumo – netikėti garsai, staigūs žmonės – tik palaipsniui!

Kada verta kreiptis į specialistą?

Jei šuns baimės:

• labai stiprios (šuo puola ar susižaloja),

• negerėja kelis mėnesius,

• trukdo kasdieniam gyvenimui,

– verta pasikonsultuoti su elgesio specialistu ar veterinaru.

Apibendrinimas

Baimė – tai šuns būdas reaguoti į nepažintą ar traumuojančią aplinką. Tačiau per pozityvų dresavimą, kantrybę ir mažus žingsnius galima padėti šuniui vėl pasitikėti pasauliu.

Svarbiausia – nespausk šuns, o mokyk per žaidimą, skanėstus ir saugumą. Kiekvienas mažas žingsnis – tai kelias į ramesnį, drąsesnį ir laimingesnį augintinį.