Kaip Jungtinės Karalystės „Brexit“ veikia ekonomiką?

Jungtinės Karalystės (JK) išstojimas iš Europos Sąjungos (Brexit) buvo viena iš reikšmingiausių politinių ir ekonominių permainų šiuolaikinėje pasaulio istorijoje. Nuo 2016 metų referendumo, kai dauguma britų nusprendė išstoti iš ES, JK ir pasaulis stebėjo šio sprendimo padarinius. Ekonomika, tiek JK, tiek ir visos ES, buvo viena iš pagrindinių sričių, kuri patyrė pokyčius. Kiekvienas ekonomikos sektorius – nuo prekybos ir investicijų iki darbo rinkos ir finansų sektoriaus – susidūrė su iššūkiais, tačiau ir su naujomis galimybėmis.

Šiame straipsnyje aptarsime, kaip „Brexit“ keičia Jungtinės Karalystės ekonomiką, kokie sektoriai patiria didžiausią poveikį ir kokios galimybės bei iššūkiai kyla ateityje.

1. Prekybos pokyčiai ir muitų sienos

Po „Brexit“ JK išėjo iš bendros ES rinkos ir muitų sąjungos, todėl pasikeitė prekybos sąlygos tiek su ES, tiek su kitomis šalimis. Iki 2020 metų pabaigos buvo pereinamasis laikotarpis, tačiau po šio laikotarpio britai susidūrė su realiais prekybos barjerais.

• Muitai ir prekybos apribojimai: JK ir ES pasirašė prekybos susitarimą, kuris leidžia vykdyti prekybą be muitų, tačiau tam tikri produktai, pavyzdžiui, žemės ūkio prekės ir maisto produktai, dabar turi būti tikrinami ir gali susidurti su vėlavimais bei papildomais administraciniais mokesčiais. Tai sukėlė problemų tiek eksportuotojams, tiek importuotojams, ypač mažinant prekybos efektyvumą ir padidinat išlaidas.
• Tiekimo grandinių sutrikimai: Įmonės, kurios priklausė nuo greitos tiekimo grandinės per ES, susidūrė su dideliais logistikos iššūkiais. Tiekimo grandinės, ypač maisto ir farmaciniai produktai, tapo labiau pažeidžiamos dėl muitų ir dokumentų patikros.
• Nauji prekybos partneriai: JK vyriausybė taip pat siekė pasirašyti prekybos susitarimus su kitomis šalimis už ES ribų, tačiau šie susitarimai dažnai nepavyksta kompensuoti nuostolių, patirtų praradus prieigą prie ES rinkos. Vis dėlto, šie susitarimai atveria naujas galimybes ir padeda diversifikuoti prekybos partnerius.

2. Investicijų sumažėjimas ir ekonominis augimas

„Brexit“ taip pat turėjo įtakos investicijų srautams į JK, nes daugelis įmonių ir investuotojų buvo nenorėję įsipareigoti tam tikroms neapibrėžtoms sąlygoms.

• Neapibrėžtumas ir investicijų mažėjimas: Nuo „Brexit“ balsavimo 2016 metais įvykdytos teisinės ir politinės permainos sukėlė didelį neapibrėžtumą, dėl kurio sumažėjo tiek vidaus, tiek užsienio investicijos. Kai kurios tarptautinės kompanijos persikėlė savo būstines į ES šalis, kad galėtų pasinaudoti bendra rinka ir išvengti papildomų muitų ir reguliavimo kliūčių.
• Sumažėjęs ekonominis augimas: Ekonomistai prognozavo, kad „Brexit“ padarys neigiamą poveikį ekonominiam augimui, o kai kurios prognozės rodo, kad JK ekonomika gali būti apie 3-5% mažesnė nei būtų buvusi, jei būtų likusi ES. Sumažėjęs augimas gali sukelti mažesnes darbo vietas ir mažesnes atlyginimų augimo galimybes.

3. Darbo rinka ir migracija

„Brexit“ turėjo reikšmingą įtaką darbo rinkai, ypač kalbant apie imigrantus, kurie sudarė didelę dalį darbo jėgos įvairiuose sektoriuose, ypač žemės ūkyje, statybose, sveikatos priežiūroje ir paslaugų sektoriuje.

• Sumažėjęs imigrantų srautas: Po „Brexit“ JK įvedė griežtesnius imigracijos reikalavimus, ypač ES piliečiams. Tai sumažino darbo jėgos pasiūlą, sukeldama darbo jėgos trūkumą kai kuriose pramonės šakose. Pavyzdžiui, žemės ūkyje ir maisto perdirbimo pramonėje trūko darbuotojų, kurie anksčiau atvykdavo iš ES šalių.
• Didėjanti darbo jėgos kaina: Sumažėjus darbo jėgos pasiūlai, atlyginimai tam tikruose sektoriuose pradėjo augti. Nors tai gali būti naudinga darbuotojams, tačiau padidėjusios darbo jėgos sąnaudos gali turėti neigiamą poveikį mažoms ir vidutinėms įmonėms.
• Migruojančių darbuotojų persikėlimai: Kai kurios britų įmonės persikėlė į ES šalis, kad išvengtų darbo jėgos trūkumo ir užtikrintų prieigą prie platesnio darbuotojų rinkos. Tai taip pat gali sukelti ilgalaikį poveikį JK darbo rinkai ir ekonomikai.

4. Finansų sektorius ir bankininkystė

Finansų sektorius buvo vienas iš pagrindinių britų ekonomikos variklių ir per „Brexit“ buvo labai jautrus. Londono finansų sektorius buvo labai integruotas su ES ir daug bankų, investicinių fondų bei kitų finansinių institucijų buvo įsikūrusios šiame mieste.

• Finansų institucijų persikėlimas: Daug finansinių paslaugų teikėjų, ypač bankų, persikėlė į ES šalis, kad galėtų toliau pasinaudoti ES finansų rinkomis. Pavyzdžiui, bankai persikėlė į Frankfurtą, Paryžių ir kitus finansinius centrus.
• Poveikis Londono „City“: Londono finansų sektorius vis tiek išlieka stiprus, tačiau „Brexit“ apribojo galimybes prekybai su ES ir sumažino finansinių paslaugų teikimo apimtis. Tai gali sukelti ilgalaikį JK konkurencingumo mažėjimą finansų rinkoje.

5. Valiutų svyravimai ir infliacija

Po „Brexit“ referendumo svarbių valiutų rinkose buvo matomas žymus svyravimas. JK svaras sterlingų buvo viena iš valiutų, kuri patyrė nuosmukį.

• Svaras sterlingų nuvertėjimas: Po „Brexit“ referendumo svaras sterlingų žymiai nusmuko, o tai padidino importo kainas ir sukėlė infliaciją. Tačiau tuo pačiu metu eksporto sektorius galėjo pasinaudoti šiuo nuvertėjimu, nes britų prekės tapo pigesnės užsienyje.
• Infliacijos augimas: Dėl padidėjusių importo kainų ir neapibrėžtumo dėl prekybos susitarimų, infliacija padidėjo, o tai reiškia, kad vartotojai susidūrė su aukštesnėmis gyvenimo sąnaudomis.

Ką sužinojome?

„Brexit“ turėjo didelį poveikį JK ekonomikai, sukeldamas prekybos barjerus, sumažindamas investicijas ir darbo jėgos pasiūlą, taip pat sukeldamas infliaciją ir valiutų svyravimus. Tačiau buvo ir tam tikrų galimybių, ypač eksportuotojams, pasinaudojus pigesniu svaru. Ateityje JK turės toliau prisitaikyti prie naujų prekybos sąlygų ir ieškoti būdų, kaip sustiprinti savo ekonomiką po išstojimo iš ES.