Kaip žmogaus akys prisitaiko prie tamsos?

"Kaip žmogaus akys prisitaiko prie tamsos?"
Žmogaus gebėjimas matyti tamsoje yra nuostabus biologinis procesas, leidžiantis prisitaikyti prie skirtingo apšvietimo. Šis straipsnis padės suprasti, kaip mūsų akys sugeba adaptuotis prie tamsos ir kokie mechanizmai už tai atsakingi.
1. Pagrindinis vaidmuo – tinklainės ląstelės
Žmogaus akys turi du pagrindinius fotoreceptorių tipus tinklainėje: kūgelius ir lazdeles.
- Kūgeliai geriau veikia ryškioje šviesoje ir leidžia matyti spalvas.
- Lazdelės yra atsakingos už regėjimą tamsoje. Jos yra itin jautrios šviesai, tačiau nesuteikia spalvų suvokimo.
2. Pradinė adaptacija – vyzdžio išsiplėtimas
Kai patenkate į tamsią aplinką, pirmiausia jūsų vyzdžiai išsiplečia, kad į akį patektų daugiau šviesos. Šis procesas vyksta per kelias sekundes ir yra pirmas žingsnis link geresnio matymo tamsoje.
3. Fotopigmentų regeneracija
Tamsoje pradeda veikti lazdelėse esantis fotopigmentas – rodopsinas. Ryškioje šviesoje šis pigmentas suskaidomas, o tamsoje jis atsistato, todėl akys palaipsniui tampa jautresnės. Rodopsino regeneracija užtrunka apie 20–30 minučių, todėl tiek laiko reikia, kad akys pilnai prisitaikytų prie tamsos.
4. Lazdelių ir kūgelių darna
Pereinant iš ryškios šviesos į tamsą, iš pradžių kūgeliai dar bando atlikti pagrindinį regėjimo vaidmenį, tačiau jie nėra tokie jautrūs šviesai kaip lazdelės. Po kelių minučių lazdelės perima regėjimą, todėl matymas tamsoje pagerėja.
5. Kodėl spalvos tampa neryškios?
Tamsoje matome daugiau pilkų atspalvių, nes lazdelės negali aptikti spalvų. Jos jautrios tik šviesos intensyvumui, o kūgelių veikla sumažėja.
6. „Akloji dėmė“ tamsoje
Tamsoje žmonės dažnai nepastebi objektų periferijoje. Tai atsitinka todėl, kad tinklainės centrinėje dalyje (geltonojoje dėmėje) daugiau kūgelių nei lazdelių. Periferinis regėjimas tamsoje yra efektyvesnis.
7. Tamsoje matymas – evoliucijos palikimas
Mūsų gebėjimas matyti tamsoje yra paveldėtas iš pirmykščių žmonių, kuriems reikėjo naktį stebėti plėšrūnus arba medžioti.
8. Kodėl tamsoje iš pradžių jaučiamės „akli“?
Staigiai patekus į tamsą, akys nesuspėja greitai prisitaikyti. Tai vadinama šviesos adaptacijos periodu, kai reikia palaukti, kol vyks rodopsino regeneracija ir prisitaikys tinklainė.
9. Mėnulio šviesa ir tamsos regėjimas
Tamsoje net ir mažiausias šviesos šaltinis, kaip mėnulio šviesa, gali reikšmingai pagerinti regėjimą. Lazdelės yra taip jautrios, kad gali aptikti vos keletą fotonų.
10. Akys niekada nenustoja adaptuotis
Net būnant tamsoje ilgą laiką, mūsų akys nuolat koreguoja savo jautrumą, priklausomai nuo aplinkinių šviesos šaltinių.
11. Vyresnio amžiaus žmonių prisitaikymas sulėtėja
Su amžiumi akių gebėjimas prisitaikyti prie tamsos silpnėja dėl mažėjančio rodopsino kiekio ir lėtesnio jo atsistatymo.
12. Vitaminas A ir regėjimas tamsoje
Vitaminas A yra būtinas rodopsino gamybai. Jo trūkumas gali sukelti „naktinį aklumą“, kai sunku matyti prietemoje ar tamsoje.
13. Tamsoje žvilgsnis šiek tiek išsikreipia
Norint aiškiau matyti objektą tamsoje, geriau žiūrėti šiek tiek į šalį, o ne tiesiai į jį. Taip aktyvuojamos periferinės tinklainės sritys, kuriose daugiau lazdelių.
14. Pilnatis ir žmogaus regėjimas
Pilnaties metu apšvietimas padidėja tiek, kad akys gali lengviau prisitaikyti, todėl naktį matome geriau nei įprastai tamsią naktį.
15. Technologijos, imituojančios naktinį matymą
Naktinio matymo prietaisai iš esmės veikia padidindami šviesos kiekį, panašiai kaip mūsų lazdelės. Šie prietaisai imituoja natūralų žmogaus gebėjimą matyti tamsoje.
Apibendrinimas
Žmogaus akys prisitaiko prie tamsos dėka sudėtingų biologinių procesų – nuo vyzdžių išsiplėtimo iki rodopsino regeneracijos. Šis gebėjimas leidžia mums išgyventi ir orientuotis net ir menkai apšviestoje aplinkoje. Šis procesas pabrėžia, kaip puikiai žmogaus kūnas prisitaiko prie skirtingų aplinkos sąlygų.