Kas laukia po dirbtinio intelekto bumo: ekspertas įvardija, kas įvyks toliau

Dar prieš metus atrodė, kad dirbtinio intelekto banga niekada neatslūgs. Kiekviena savaitė atnešdavo naują modelį, naują rekordinę investiciją, naują pažadą, kad viskas – nuo medicinos iki programavimo – tuoj pasikeis neatpažįstamai. Šiandien vaizdas kitoks. Investuotojai vis dažniau klausia ne „kiek dar augs”, o „kas atsitiks, kai nustos augti taip greitai”. Ir šis klausimas nėra vien akademinis – nuo jo priklauso tūkstančių įmonių, milijonų darbuotojų ir visos technologijų pramonės ateitis.

Pokalbiuose su analitikais ir pramonės atstovais vis dažniau girdisi ta pati mintis: dirbtinio intelekto bumas tikriausiai nesibaigs vienu dideliu sprogimu, kaip kadaise dot-com burbulas. Vietoj to laukia ilgesnis, skausmingesnis persitvarkymo procesas, kurio metu vieni žaidėjai išnyks, kiti sustiprės, o pati technologija liks – tik jau be tos euforijos, kuri lydėjo ją pastaruosius kelerius metus.

Kodėl kalbama apie burbulą

Skaičiai, kuriuos šiandien generuoja dirbtinio intelekto sektorius, tikrai kelia nerimą net optimistiškiausiems stebėtojams. Vadinamosios „Didžiosios septynios” technologijų kompanijos – tarp jų „Nvidia”, „Microsoft”, „Alphabet”, „Amazon” ir „Meta” – sudaro apie trečdalį viso JAV akcijų indekso S&P 500 vertės. Tai reiškia, kad didžiosios dalies pasaulio pensijų fondų, investicinių portfelių ir net paprastų taupomųjų sąskaitų likimas šiandien tiesiogiai priklauso nuo to, ar dirbtinio intelekto pažadai išsipildys.

Kapitalo srautas į šią sritį taip pat neturi precedento. J.P. Morgan Chase analitikai prognozuoja, kad per artimiausius ketverius metus į dirbtinio intelekto infrastruktūrą bus investuota dar apie penkis trilijonus dolerių. Rizikos kapitalo pasaulyje pokytis dar ryškesnis – 2025 metais net 60 proc. viso JAV rizikos kapitalo finansavimo atiteko dirbtinio intelekto startuoliams, nors dar 2023-iaisiais ši dalis siekė vos 23 proc. Tokia koncentracija reiškia, kad rinka tapo itin jautri – jei nors vienas didelis žaidėjas suklys, banga gali persiristi per visą sektorių. ManageEnginenadcab.com

Problema ta, kad išlaidos ir pajamos šiandien juda nevienodu greičiu. Duomenų centrai, procesoriai, elektros energija – visa tai kainuoja milžiniškus pinigus jau dabar, tuo tarpu realios pajamos iš galutinių vartotojų vis dar atsilieka nuo lūkesčių. Būtent šis atotrūkis ir sukuria tą nerimą primenančią 1999–2000 metų interneto burbulo atmosferą, kai bendrovės investavo į infrastruktūrą, kurios paklausa tuo metu dar neegzistavo.

Ką sako rinkos ir prognozės

Įdomu tai, kad net finansų rinkos pačios nesutaria, kada – ir ar apskritai – šis burbulas sprogs. Prognozių biržose, tokiose kaip „Polymarket”, šiuo metu vyrauja nuomonė, kad iki 2026 metų pabaigos jokio rimto nuosmukio dirbtinio intelekto pramonėje nebus – tokia baigtis vertinama maždaug 82–83 proc. tikimybe. Tai nereiškia, kad rizikos nėra, tiesiog dauguma rinkos dalyvių mano, kad artimiausiu metu situacija liks stabili, o realus lūžis, jei toks ir įvyks, atsiras vėliau.

Tarptautinis valiutos fondas šiuo klausimu laikosi atsargesnės, bet ne katastrofiškos pozicijos: galimas dirbtinio intelekto burbulo sprogimas neatmetamas, tačiau jis vargu ar bus tokio masto, koks buvo 2008-ųjų finansų krizė. Kitaip tariant, net jei korekcija įvyks, ji greičiausiai bus skausminga akcijų rinkoms, bet ne visai pasaulio ekonomikai griaunanti.

Daugelis analitikų kaip kritinį laikotarpį įvardija 2026–2028 metus – būtent tuomet sueis į vieną tašką keli svarbūs įvykiai: galimi „OpenAI” ir „Anthropic” viešo akcijų platinimo (IPO) procesai, pelningumo ataskaitos, kurios parodys, ar milžiniškos investicijos į modelius pagaliau atsiperka, bei galimas papildomo kapitalo poreikis, kai kai kurioms kompanijoms pritrūks lėšų tolesniam plėtimuisi. Jei bent kelios iš šių datų sutaps su nusivylimu rezultatais, rinkos reakcija gali būti aštri.

Kas keisis, kai euforija atslūgs

Svarbiausia, ką pabrėžia dauguma stebėtojų, – net jei finansinis burbulas ir sprogs, pati technologija niekur nedings. Analogija su dot-com era čia yra ne atsitiktinė. 2000-aisiais sugriuvo šimtai internetinių kompanijų, tačiau pats internetas po kelerių metų tapo kasdienybės pagrindu – tiesiog atsijoję liko tie, kurie turėjo realų verslo modelį, o ne vien gražią prezentaciją investuotojams.

Panašaus scenarijaus tikimasi ir su dirbtiniu intelektu. Kompanijos, kurios investavo į infrastruktūrą be aiškaus plano, kaip ji atsipirks, tikriausiai patirs skaudžius nuostolius arba tiesiog išnyks. Tuo tarpu tos, kurios sugebėjo integruoti dirbtinį intelektą į realius verslo procesus – automatizuoti klientų aptarnavimą, pagreitinti programinės įrangos kūrimą, optimizuoti logistiką – turėtų išgyventi bet kokią korekciją nepriklausomai nuo to, kas vyksta biržose.

Kūrybinėse ir technologijų industrijose jau dabar pastebima tendencija, kurią galima apibendrinti kaip perėjimą nuo kiekybės prie kokybės. Konkurencinis pranašumas ateityje priklausys ne nuo to, kiek skirtingų modelių ar įrankių įmonė naudoja, o nuo to, kaip efektyviai ji sugeba sujungti žmogaus sprendimus su mašinos greičiu. Kitaip tariant, dirbtinio intelekto era pereina iš eksperimentavimo fazės į brandos fazę, kur svarbiau ne turėti naujausią modelį, o mokėti juo naudotis protingai.

Darbo rinka: ne visos baimės pasitvirtins

Vienas dažniausiai keliamų klausimų – kas nutiks darbo vietoms, kai dirbtinio intelekto integracija taps norma, o ne išimtis. Realistiškas atsakymas yra sudėtingesnis, nei bet kuris apokaliptinis arba pernelyg optimistinis scenarijus. Tam tikros profesijos, ypač tos, kurios susijusios su pasikartojančiu duomenų apdorojimu ar standartiniu turinio kūrimu, jau dabar keičiasi iš esmės. Tačiau lygiagrečiai atsiranda ir naujų vaidmenų – žmonių, kurie moka valdyti, prižiūrėti ir tikrinti dirbtinio intelekto sistemų darbą, poreikis auga sparčiau nei bendra darbo rinka.

Svarbu suprasti, kad net jei finansinė investicijų banga atslūgs, technologinis pajėgumų augimas nebūtinai sustos. Modelių kūrėjai ir toliau tobulins savo produktus, tiesiog lėtesniu, labiau apgalvotu tempu, be tos skubos, kuri būdinga bumo laikotarpiui. Tai gali būti net naudinga – lėtesnis vystymasis dažnai reiškia atsakingesnį diegimą, geriau patikrintus produktus ir mažiau paskubomis priimtų sprendimų.

Kaip atrodys „po burbulo” pramonė

Jei remsimės istoriniais pavyzdžiais – ne tik interneto, bet ir geležinkelių, elektros ar mobiliojo ryšio revoliucijomis – matome pasikartojantį modelį. Kiekvienos didelės technologinės bangos pradžioje investuotojai perdeda entuziazmą, kapitalas plūsta net į projektus be aiškios verslo logikos, o rinka laikinai atsiskiria nuo realybės. Vėliau seka korekcija, kurios metu silpnesni žaidėjai pasitraukia, o likusieji konsoliduojasi. Galiausiai technologija tampa infrastruktūros dalimi – nepastebima, bet visur esanti.

Dirbtinio intelekto atveju tikėtina, kad panašus scenarijus išsiskleis per kelerius artimiausius metus. Rinkoje liks mažiau, bet stipresnių žaidėjų. Debesijos infrastruktūros milžinai – „Microsoft”, „Amazon”, „Google” – tikriausiai išliks, nes turi pakankamai finansinių rezervų atlaikyti bet kokią korekciją. Tuo tarpu daugybė mažesnių startuolių, kurie gyveno vien iš rizikos kapitalo injekcijų be aiškaus pelningumo kelio, tikriausiai neišgyvens artimiausios finansavimo bangos sulėtėjimo.

Vartotojams ir verslui tai reikštų vieną gana paprastą dalyką: dirbtinio intelekto įrankiai taps prieinamesni, stabilesni ir integruoti į kasdienius procesus be tos reklaminės triukšmo, kuris juos lydėjo pastaruosius kelerius metus. Panašiai kaip internetas ar išmanieji telefonai kadaise atrodė revoliucija, o dabar yra tiesiog kasdienybės dalis, taip ir dirbtinis intelektas turėtų pereiti iš „ateities technologijos” kategorijos į „įprastos infrastruktūros” kategoriją.

Ką tai reiškia paprastam investuotojui ar verslo savininkui

Šiuo etapu vertėtų vengti dviejų kraštutinumų – aklo entuziazmo ir panikos. Dirbtinio intelekto akcijų vertės svyravimai artimiausiais metais greičiausiai bus dideli, todėl finansiniai sprendimai turėtų remtis ne trumpalaikėmis nuotaikomis, o ilgalaikiu vertinimu, kiek konkreti kompanija sugeba realiai uždirbti iš savo produktų, o ne vien pritraukti investicijų.

Verslams, kurie svarsto integruoti dirbtinio intelekto sprendimus į savo veiklą, situacija iš tiesų palankesnė nei anksčiau. Rinkos korekcija dažnai atneša ir kainų mažėjimą – tiek skaičiavimo galios, tiek programinės įrangos licencijų. Tai reiškia, kad įmonėms, kurios nesiveržė diegti dirbtinio intelekto pirmosiomis, dabar gali atsirasti galimybė tai padaryti pigiau ir su geriau išbandytais įrankiais.

Verta paminėti, kad jokia prognozė, susijusi su finansų rinkomis, negali būti laikoma garantija – nei ta, kuri žada tolesnį augimą, nei ta, kuri numato greitą kritimą. Investiciniai sprendimai visada turėtų būti priimami įvertinus individualią situaciją, o prireikus – pasikonsultavus su finansų specialistu.

Dirbtinio intelekto istorija dar toli gražu nesibaigia vien todėl, kad finansų analitikai ginčijasi dėl žodžio „burbulas”. Kaip ir kiekviena didelė technologinė banga prieš tai, ji tiesiog įžengia į kitą, brandesnę fazę – mažiau triukšmingą, bet galbūt kur kas svarbesnę tam, kaip ši technologija realiai pakeis kasdienį gyvenimą.