Prieš dešimtmetį gyventi mieste buvo siekiamybė – arčiau darbo, daugiau galimybių, viskas „po ranka“. Tačiau šiandien tendencija keičiasi. Vis daugiau lietuvių sąmoningai renkasi gyventi už miesto ribų, o kai kurie net palieka Vilnių, Kauną ar Klaipėdą dėl mažesnių miestelių ir kaimų. Kodėl taip vyksta?

Atsakymai – ne tik apie kainas. Jie apima gyvenimo kokybę, emocinę savijautą ir tikrąsias vertybes.

1. Miestai pergrūsti, bet svetimi

„Gyvenau Vilniuje 12 metų. Bet paskutiniu metu pradėjau jaustis kaip svečias savo pačios rajone – viskas skuba, viskas brangu, o žmonės vieni kitus vos pastebi,“ – sako Jurgita, kuri su šeima neseniai persikėlė į sodybą Molėtų rajone.

Daug žmonių mini tą patį jausmą:

• Eismo spūstys ir per didelis tempas

• Triukšmas, tarša ir įtampa

• Mažėjantis bendruomeniškumas

2. Gyvenimas mieste – brangus

Pasak Lietuvos statistikos departamento, būsto kainos didmiesčiuose išaugo daugiau nei 60 % per pastaruosius 5 metus, o nuomos kainos kai kur lenkia atlyginimų augimą.

Palyginimui:

• Vidutinė 3 kambarių buto nuoma Vilniuje – 700–850 €

• Kaimo sodybos išlaikymas (su šildymu) – 250–400 € per mėn.

Daug žmonių tiesiog ekonomiškai nebeišgali gyventi mieste.

3. Darbas per atstumą – žaidimo keitiklis

Pandemija išmokė vieną svarbią pamoką – darbui ne visada reikia biuro. Dabar vis daugiau įmonių leidžia darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu.

Tai reiškia:

• Galima dirbti iš namų sodyboje ar iš nuomojamo būsto gamtos apsuptyje

• Nepririšta prie eismo kamščių ar viešojo transporto tvarkaraščių

• Atsiranda galimybė derinti darbą su ramesniu gyvenimo būdu

4. Noras sugrįžti prie tikro gyvenimo

„Noriu, kad vaikai matytų karvę ne tik per televizorių, kad valgytume savo daržoves ir kvėpuotume grynu oru,“ – sako Tomas, trisdešimtmetis tėtis, kuris pakeitė miesto karjerą į mažo miestelio verslą.

Tendencijos rodo, kad:

• Žmonės ieško prasmingesnių santykių su aplinka

• Svarbu tampa sveikas maistas, tylus vakaras ir saugi kaimynystė

• Net jaunos šeimos renkasi gyvenimą arčiau gamtos

5. Miestai nespėja su žmonių poreikiais

Didėjant gyventojų tankiui, miesto infrastruktūra dažnai nespėja prisitaikyti:

• Vaikų darželiai perpildyti

• Parkavimo vietų stygius

• Brangsta paslaugos ir pramogos

• Ilgėja eilės pas gydytojus

Tad kur keliauja lietuviai?

Statistika rodo, kad populiarėja šie pasirinkimai:

• Gyvenimas 30–70 km nuo miesto – pvz., Trakai, Elektrėnai, Plungė, Šilalė

• Mobilios sodybos arba gyvenimas dviejose vietose: mieste ir kaime

• Nuolatinė rezidencija nedideliame miestelyje su gerais susisiekimo keliais

Kodėl lietuviai palieka miestus?

• Ieško ramybės ir bendruomenės

• Nori geresnės gyvenimo kokybės už mažesnę kainą

• Naudoja nuotolinį darbą kaip galimybę pakeisti aplinką

• Pavargo nuo triukšmo, taršos ir kasdienio streso

Greita atmintinė: Ką sako lietuviai?

✔ Miestas – patogu, bet per brangu
✔ Gamta – tikra, bet ne visiems
✔ Darbas iš namų – leidžia rinktis
✔ Ramybė ir erdvė – naujos vertybės