Tai gali atrodyti keista ir netgi nemalonu, tačiau šunys ir katės kartais ėda savo ekskrementus, ir ši elgsena nėra visiškai neįprasta. Tiesą sakant, tai vadinama koprofagija – elgesiu, kai gyvūnai valgo savo ar kitų gyvūnų išmatas. Ši elgsena gali kelti susirūpinimą šeimininkams, tačiau dažnai ji turi kelias galimas priežastis. Pažvelkime, kodėl šunys ir katės gali imtis tokio elgesio.

1. Natūralus Instinktas

Kai kurios gyvūnų rūšys, įskaitant šunis ir kates, savo išmatas ėda dėl natūralių instinktų. Gamtoje laukiniai šunys ir katės dažnai valgo savo ekskrementus, kad išvengtų predačių dėmesio. Tai gali būti elgsena, padedanti išsaugoti jų buveinę ir mažinti ligų plitimą. Išmatos gali turėti kvapą, kuris pritraukia plėšrūnus, todėl šie gyvūnai gali stengtis atsikratyti šio kvapo.

2. Maistinių Medžiagų Stoka

Kai kurie šunys ir katės gali ėsti savo ekskrementus dėl maistinių medžiagų trūkumo. Tai ypač pasitaiko, jei gyvūnas gauna prastą maistą, kuriame trūksta reikalingų vitaminų, mineralų ar fermentų. Ši elgsena gali būti bandymas papildyti trūkstamas maistines medžiagas. Tai dažnai būna pastebima, jei gyvūnas negauna subalansuotos mitybos.

3. Virškinimo Sutrikimai

Jei šuo ar katė turi virškinimo sutrikimų arba sunkumų su maisto įsisavinimu, jie gali ėsti savo ekskrementus. Tai gali būti bandymas gauti papildomų maistinių medžiagų, kurios nebuvo visiškai įsisavintos iš pirmo karto. Pavyzdžiui, jei gyvūnas turi problemų su kasos funkcija ar su maisto virškinimu, ekskrementai gali turėti dar nevirškintas maistines medžiagas.

4. Boredom (Nuobodulys)

Jei šuo ar katė nuobodžiauja arba trūksta stimuliacijos, jie gali pradėti ėsti savo ekskrementus tiesiog dėl to, kad neturi kito būdo, kaip praleisti laiką. Tai gali būti dažna elgsena gyvūnams, kurie praleidžia daug laiko vieni arba negauna pakankamai fizinio ir protinio užimtumo.

5. Stresas ir Nerimas

Kai kurie gyvūnai gali ėsti savo ekskrementus dėl streso ar nerimo. Tai gali būti atsakas į pokyčius aplinkoje, tokius kaip naujas šeimos narys, kiti gyvūnai, perkėlimo į naujus namus ar netgi per dažnas palikimas vieniems. Toks elgesys gali būti būdas išreikšti savo diskomfortą ir pasitaisyti emocinę būseną.

6. Perteklinis Alkis

Kartais gyvūnai ėda savo ekskrementus, jei yra per daug alkani ir neturi pakankamai maisto. Tai gali pasitaikyti, jei šuo ar katė gauna nepakankamai maisto arba jei jų mitybos režimas yra netinkamai subalansuotas. Išmatos gali būti suvokiamos kaip maisto šaltinis, ypač jei gyvūnas negauna pakankamai energijos iš savo kasdienio maisto.

7. Elgesio Sutrikimai

Kai kuriems šunims ir katėms koprofagija gali tapti elgesio sutrikimu. Tai gali būti susiję su genetiniais veiksniais arba dėl klaidingo mokymosi ankstyvame amžiuje. Jei šuo arba katė nuo mažens buvo leidžiama elgtis šiuo būdu, jie gali įprasti tai daryti ir vėliau elgtis taip, kai tik pasitaiko proga.

Ką Daryti, Jei Jūsų Šuo ar Katė ėda Savo Ekskrementus?

• Subalansuota mityba – užtikrinkite, kad jūsų augintinis gautų subalansuotą, pilnavertį maistą, kuris patenkins jo maistinius poreikius.
• Veterinarinė konsultacija – jei pastebėjote, kad jūsų augintinis dažnai ėda savo ekskrementus, verta pasikonsultuoti su veterinaru. Tai gali būti sveikatos problemų signalas, pvz., virškinimo sutrikimai ar maistinių medžiagų trūkumas.
• Papildomas fizinis ir protinis užimtumas – jei gyvūnas ėda išmatas dėl nuobodulio, pabandykite jam suteikti daugiau žaidimo ir užduočių, kad jis būtų užimtas ir stimuliuojamas.
• Streso valdymas – jei įtariate, kad jūsų gyvūnas ėda savo ekskrementus dėl streso, pabandykite sukurti ramų ir saugų aplinką, naudodami feromonų difuzorius arba kitas streso mažinimo priemones.

Apibendrinimas:

Koprofagija – tai šunų ir kačių elgesys, kai jie ėda savo arba kitų gyvūnų išmatas, ir nors tai gali atrodyti keista, ši elgsena dažnai turi savo priežastis, tokias kaip maistinių medžiagų stoka, stresą, nuobodulį ar netgi natūralų instinktą. Svarbu stebėti savo augintinį ir užtikrinti, kad jis gautų pakankamai maisto, fizinio ir protinio užimtumo, bei, jei reikia, pasikonsultuoti su veterinaru, kad išsiaiškintumėte, ar nėra sveikatos problemų.