Kokia bauda gresia už šuns vedžiojimą be pavadėlio? Kaip to išvengti?

Šeimininkas vedžioja šunį ryte miško takeliu – nei žmonių, nei automobilių. Šuo laksto šalia, džiaugiasi laisve. Staiga – kontrolės pareigūnas. Bauda. Šeimininko reakcija: „Jis gi nieko blogo nedaro.“
Bet ar tai pateisinimas? Vedžiojimas be pavadėlio – pažeidimas, net jei šuo draugiškas.

Sužinok, kada gresia atsakomybė, kokios baudos taikomos, ir – svarbiausia – kaip to išvengti.

Kodėl pavadėlis – privalomas?

Pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų laikymo taisykles, šuo viešoje vietoje turi būti valdomas fiziškai. Tai reiškia – su pavadėliu, nebent esate specialioje zonoje (šunų vedžiojimo aikštelėje).

Pavadėlis:

• užtikrina aplinkinių saugumą;

• leidžia šeimininkui greitai sureaguoti netikėtoje situacijoje;

• apsaugo patį gyvūną (nuo automobilių, konfliktų, pabėgimo).

Net jei šuo dresuotas, pavojus išlieka: kiti gyvūnai, baimingi žmonės, staigios situacijos – visa tai reikalauja kontrolės.

Kokia bauda gali būti skirta?

Psichologinė pusė: „Mano šuo draugiškas“

Tai dažna frazė. Tačiau kiti žmonės šuns charakterio nežino. Didelis, greitai judantis gyvūnas – stresą keliantis vaizdas, ypač vaikams, senjorams ar tiems, kurie patyrę nemalonias patirtis su šunimis.

Šuo be pavadėlio:

• kelia baimę net jei nėra agresyvus;

• trikdo kitų žmonių poilsį ar sportą;

• sukelia įtampą tarp šunų, ypač jei kitas šuo yra su pavadėliu ir neturi galimybės gintis.

Ką apie tai galvoja visuomenė?

• 74 % gyventojų norėtų, kad visose viešose vietose šunys būtų vedžiojami tik su pavadėliu;

• 65 % žmonių jaučiasi nesaugiai, kai mato laisvai lakstantį šunį parke ar gyvenamajame rajone;

• Savivaldybės sulaukia šimtų skundų dėl šunų vedžiojimo be kontrolės – ypač pavasarį ir vasarą.

Kaip išvengti baudos?

• Visada turėkite pavadėlį su savimi, net jei planuojate eiti į „ramią vietą“.

• Stebėkite ženklus: kai kuriose teritorijose leidžiama paleisti šunis – bet tik ten.

• Jei norite suteikti šuniui laisvės – naudokite ilginamą pavadėlį ar apsilankykite šunų vedžiojimo aikštelėje.

• Jei esate užmiestyje – pasitikrinkite, ar tai privati valda, ar vieša teritorija.

• Šviesiu paros metu ir mažai žmonių – nereiškia, kad taisyklės negalioja.

5 įdomūs faktai apie pavadėlių taisykles

1. Vilniaus mieste yra virš 30 šunų vedžiojimo zonų, kur galima šunį paleisti be pavadėlio.

2. Kai kurios savivaldybės skiria dvigubas baudas, jei šuo be pavadėlio kelia grėsmę vaikams.

3. Pavadėlio ilgis taip pat reglamentuotas – mieste neturėtų viršyti 2 m.

4. Dresuotų šunų savininkai dažnai galvoja, kad tai – leidimas paleisti, tačiau teisiškai – ne.

5. Administraciniai protokolai saugomi – jei pažeidimas kartojasi, griežtėja atsakomybė.

Išvada

Vedžioti šunį be pavadėlio – rizikinga ne tik teisiškai, bet ir morališkai. Tai gali sukelti konfliktus, įtampą, o kartais – ir traumas. Nors šuo ir atrodo gerai išauklėtas, atsakingas elgesys – pavadėlis, kontrolė, pagarba aplinkiniams – būtinas.

Laisvė tavo šuniui turi būti saugi visiems. Ir tai – tavo atsakomybė.