Kraujo grupė ir sveikata: ką verta žinoti?

Ar jūsų kraujo grupė gali turėti įtakos sveikatai, ligų rizikai ar net organizmo reakcijai į stresą? Pasirodo, taip! Nors kraujo grupė daugeliui atrodo svarbi tik medicinoje ar donorystėje, iš tiesų ji gali lemti kur kas daugiau – nuo virškinimo ypatumų iki polinkio į tam tikras ligas. Šiame straipsnyje aiškiai ir paprastai aptarsime, kaip kraujo grupė susijusi su jūsų sveikata.

Kodėl verta domėtis savo kraujo grupe?

Jūsų kraujo grupė – tai ne tik raidžių ir simbolių rinkinys, bet ir vertinga informacija apie jūsų organizmą. Moksliniai tyrimai rodo, kad skirtingų kraujo grupių žmonės gali turėti skirtingą imuniteto stiprumą, ligų rizikas, netgi medžiagų apykaitos ypatybes.

Žinodami savo kraujo grupę ir jos ypatybes, galite:

• geriau suprasti savo organizmą,

• pasirinkti tinkamesnį gyvenimo būdą,

• imtis prevencinių sveikatos veiksmų.

Kraujo grupės trumpai

Pagal ABO sistemą kraujas skirstomas į 4 pagrindines grupes: A, B, AB ir 0.
Pagal Rh faktorių – į teigiamą (+) ir neigiamą (–).

Iš viso yra 8 galimos kombinacijos: A+, A–, B+, B–, AB+, AB–, 0+, 0–.

Kaip kraujo grupė gali paveikti sveikatą?

Tyrimai rodo, kad kai kurios kraujo grupės gali būti labiau linkusios į tam tikras sveikatos problemas. Žemiau pateikiame pagrindinius pastebėjimus.

Kraujo grupė ir mityba – ar verta tuo tikėti?

Kai kurios teorijos teigia, kad mityba turėtų būti derinama pagal kraujo grupę. Šią idėją išpopuliarino daktaras Peteris D’Adamo. Pagal šią teoriją:

• 0 grupė – „medžiotojų“ grupė. Geriausiai virškina mėsą, baltymus, vengia pieno produktų ir grūdų.

• A grupė – „ūkininkų“ grupė. Tinkamesnė vegetariška mityba.

• B grupė – „klajoklių“ grupė. Lanksti mityba: gali toleruoti pieno produktus, bet vengti vištienos ir riešutų.

• AB grupė – derinys. Tinka mišri mityba, bet reikėtų riboti raudoną mėsą.

Svarbu: Šios teorijos neturi pakankamai mokslinio pagrindimo, bet kai kuriems žmonėms toks požiūris padeda pagerinti savijautą.

Kraujo grupė ir stresas

Skirtingų grupių žmonės gali skirtingai reaguoti į stresą:

• 0 grupė – organizmas linkęs išskirti daugiau adrenalino, todėl gali stipriau reaguoti į stresą.

• A grupė – linkę į padidėjusį kortizolio (streso hormono) kiekį.

• B grupė – geriau prisitaiko prie streso, bet pervargimo atvejais gali stipriau reaguoti.

• AB grupė – reakcijos į stresą labai priklauso nuo asmenybės ir gyvenimo būdo.

Praktiniai patarimai pagal kraujo grupę

• 0 grupė: aktyvus gyvenimo būdas padės mažinti stresą; venkite per didelio kofeino.

• A grupė: rinkitės raminančius užsiėmimus – jogą, meditaciją; svarbus miego režimas.

• B grupė: rekomenduojama subalansuota mityba ir reguliarus fizinis aktyvumas.

• AB grupė: derinkite poilsį su vidutinio intensyvumo sportu; svarbi psichologinė pusiausvyra.

Kraujo grupė ir ligų prevencija

• Pasitikrinkite cholesterolio lygį, jei esate A arba AB grupės.

• Stiprinti imuninę sistemą ypač svarbu 0 ir AB grupėms.

• Reguliariai tikrinkitės gliukozės kiekį kraujyje, jei esate B grupės.

Apibendrinimas: ką verta prisiminti?

Jūsų kraujo grupė gali šį tą atskleisti apie sveikatos polinkius, reakcijas į stresą ar net medžiagų apykaitos ypatumus. Nors nereikia griežtai keisti gyvenimo būdo vien dėl kraujo grupės, žinojimas apie ją gali padėti geriau pažinti save ir imtis prevencinių veiksmų. Gera savijauta prasideda nuo sąmoningo domėjimosi savo kūnu.

Greita atmintinė

• Kraujo grupė lemia daugiau nei tik donorystę.

• Skirtingos grupės turi skirtingas sveikatos rizikas.

• Mityba ir gyvenimo būdas gali būti pritaikomi pagal kraujo tipą.

• Žinoti savo grupę naudinga planuojant sveikatos prevenciją.

• Stresas ir kraujo grupė – susiję.