Kriptovaliutų apmokestinimas Lietuvoje: ką reikia žinoti?
Iš kur atsirado Bitcoinas? Istorija, kurios pradžia pakeitė pasaulį
Kriptovaliutų populiarumas Lietuvoje sparčiai auga, tačiau daugelis dar nėra susipažinę su teisiniais aspektais, susijusiais su jų apmokestinimu. Kaip reikėtų deklaruoti pajamas, gautas iš kriptovaliutų, ir kokie mokesčiai taikomi? Šis straipsnis pateiks aiškų ir suprantamą vadovą apie tai, kaip Lietuvoje reglamentuojamas kriptovaliutų apmokestinimas.
Kas yra kriptovaliutos ir kaip jos naudojamos?
Kriptovaliutos – tai skaitmeninės valiutos, kurios naudoja decentralizuotą blokų grandinės (blockchain) technologiją. Dažniausiai žinomos kriptovaliutos yra Bitcoin, Ethereum, Litecoin. Kriptovaliutas galima naudoti kaip investavimo priemonę, atsiskaitymo būdą arba taupymo įrankį. Tačiau jų naudojimas Lietuvoje susijęs ir su tam tikrais mokesčių aspektais.
Kriptovaliutų apmokestinimas Lietuvoje
Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus kriptovaliutos nelaikomos oficialia valiuta. Jos priskiriamos virtualiojo turto kategorijai, o jų apmokestinimas priklauso nuo veiklos pobūdžio ir pajamų gavimo būdo.
| Pajamų šaltinis | Mokesčių tipas | Paaiškinimas |
|---|---|---|
| Investicijų pelnas | Gyventojų pajamų mokestis (GPM) | Kai parduodate kriptovaliutą brangiau nei įsigijote, mokate 15% arba 20% GPM. |
| Kasyba (mining) | Gyventojų pajamų mokestis ir socialinio draudimo įmokos | Pajamos iš kasybos laikomos savarankiška veikla, taikomas 15% GPM ir „Sodros“ mokesčiai. |
| Mainai į kitas valiutas | Taikoma analogiškai kaip pardavimui | Mainai į eurus ar kitą turtą laikomi realizavimu, taikomas GPM. |
| Dovanotos kriptovaliutos | Mokestis už dovanas | Jei vertė viršija nustatytą ribą, reikia mokėti GPM už gautą dovaną. |
Deklaravimas ir atsakomybė
Lietuvos įstatymai įpareigoja gyventojus deklaruoti pajamas iš kriptovaliutų. Deklaruojant būtina nurodyti:
- Sandorio datą.
- Kriptovaliutos įsigijimo kainą.
- Pardavimo kainą ar vertę, gautą už mainus.
Tam reikalingi patikimi apskaitos dokumentai (pvz., banko išrašai ar biržų pateikti duomenys).
Kriptovaliutų mokestinės lengvatos
Nors kriptovaliutų apmokestinimas yra griežtas, tam tikrais atvejais galimos lengvatos:
- Jei gautų pajamų suma per metus neviršija 2 500 eurų, GPM nemokamas.
- Jei pajamos gaunamos kaip ilgalaikės investicijos (laikomos daugiau nei 10 metų), jos taip pat gali būti neapmokestinamos.
Klausimas ir atsakymas
Klausimas: Ar reikia mokėti mokesčius, jei kriptovaliutą tiesiog laikau ir neparduodu?
Atsakymas: Ne, Lietuvoje mokesčiai taikomi tik tada, kai kriptovaliuta realizuojama (parduodama, keičiama į kitą valiutą ar turtą). Tiesiog laikant kriptovaliutas, mokesčiai nėra taikomi.
Palyginimas su kitomis šalimis
Lietuva išsiskiria lanksčiu ir aiškiu kriptovaliutų apmokestinimu. Palyginti su kitomis ES valstybėmis:
| Šalis | Mokestinė tvarka | Pavyzdys |
|---|---|---|
| Vokietija | Pajamos iš kriptovaliutų laikomos kapitalo prieaugiu | Jei laikote kriptovaliutą daugiau nei 1 metus, mokesčiai netaikomi. |
| Prancūzija | Fiksuotas 30% mokestis už visas pajamas iš kriptovaliutų | Netaikomos lengvatos mažoms sumoms. |
| Lietuva | Diferencijuoti tarifai (15% ar 20%) | Taikomos lengvatos iki 2 500 eurų per metus ar ilgalaikėms investicijoms. |
Apibendrinimas: ką sužinojome?
Kriptovaliutos Lietuvoje laikomos virtualiuoju turtu, todėl jų apmokestinimas priklauso nuo to, kaip jos naudojamos. Realizuojant kriptovaliutas būtina mokėti GPM, o veiklai, susijusiai su kasyba, taikomi papildomi socialiniai mokesčiai. Tinkamai deklaravus pajamas ir laikantis įstatymų, galima išvengti nepageidaujamų problemų su mokesčių inspekcija.
