Kuo skiriasi infliacija ir hiperinflacija? Paaiškiname

Infliacija ir hiperinflacija yra du ekonominiai reiškiniai, kurie gali turėti didelę įtaką tiek žmonių finansinei gerovei, tiek visai valstybei. Nors abu šie terminai susiję su pinigų nuvertėjimu, jų mastas ir pasekmės gerokai skiriasi. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kuo jie skiriasi, kokios yra jų priežastys ir kaip apsisaugoti nuo jų poveikio.

Kas yra infliacija?

Infliacija – tai bendras prekių ir paslaugų kainų kilimas per tam tikrą laikotarpį, kuris mažina pinigų perkamąją galią. Tai natūralus ekonomikos procesas, kuris dažniausiai vyksta palaipsniui. Infliacija dažniausiai matuojama metiniu procentiniu dydžiu, kuris rodo, kiek per metus pabrango vartojimo prekių ir paslaugų krepšelis.

Pagrindinės infliacijos priežastys:

• Paklausos didėjimas – kai vartotojai pradeda daugiau pirkti, o pasiūla nesuspėja patenkinti augančios paklausos.
• Gamybos sąnaudų augimas – kai kyla žaliavų, darbo jėgos ar kitų išteklių kainos.
• Pinigų pasiūlos didėjimas – kai centriniai bankai spausdina daugiau pinigų arba taiko žemų palūkanų normas.

Nedidelė infliacija (apie 2–3 % per metus) laikoma sveika ekonomikai, nes ji skatina vartojimą ir investicijas. Tačiau kai infliacija tampa per didelė ir nekontroliuojama, gali kilti rimtų ekonominių problemų.

Kas yra hiperinflacija?

Hiperinflacija – tai ekstremalus infliacijos lygis, kai kainos kyla itin greitai, dažnai daugiau nei 50 % per mėnesį. Tokiais atvejais pinigai beveik visiškai praranda savo vertę, o žmonės stengiasi kuo greičiau išleisti pinigus, kol jie dar turi kažkokią perkamąją galią.

Hiperinfliacijos priežastys:

• Nekontroliuojamas pinigų spausdinimas – dažniausiai įvyksta, kai vyriausybė stengiasi finansuoti savo išlaidas nesubalansuodama biudžeto.
• Pasitikėjimo valiuta praradimas – žmonės ir investuotojai nustoja pasitikėti vietine valiuta, todėl ji praranda vertę.
• Politinė ir ekonominė krizė – karai, revoliucijos ar blogas ekonomikos valdymas gali sukelti hiperinflaciją.

Žymiausi hiperinflacijos pavyzdžiai istorijoje:

• Vokietija (1920-ųjų pabaiga) – po Pirmojo pasaulinio karo Vokietija patyrė didžiulę hiperinflaciją, kai kainos dvigubėdavo kas kelias dienas.
• Zimbabvė (2000-ųjų pradžia) – infliacija pasiekė tokį lygį, kad 100 trilijonų Zimbabvės dolerių banknotai tapo beveik beverčiai.
• Venesuela (2010-ųjų pabaiga) – šalis patyrė vieną didžiausių infliacijos krizių šiuolaikinėje istorijoje.

Kaip apsisaugoti nuo infliacijos ir hiperinflacijos?

Kadangi infliacija yra neišvengiamas ekonomikos reiškinys, svarbu žinoti, kaip apsisaugoti nuo jos poveikio.

1. Investuokite į turto vertę išlaikančias priemones

Infliacijos metu pinigų perkamąją galią geriau išlaiko:

• Auksas ir kiti taurieji metalai.
• Nekilnojamasis turtas.
• Akcijos ir investiciniai fondai.
• Kriptovaliutos (kai kurie investuotojai jas laiko alternatyva tradicinei valiutai).

2. Diversifikuokite savo pajamas

Vienas iš geriausių būdų apsisaugoti nuo infliacijos – turėti kelis pajamų šaltinius. Tai gali būti papildomas darbas, investicijos ar verslas.

3. Laikykite pinigus stabiliose valiutose

Kai kuriais atvejais verta dalį santaupų laikyti stipresnėse užsienio valiutose, pavyzdžiui, JAV doleriais ar eurais, ypač jei jūsų šalies valiuta gali susidurti su didesne infliacija.

Pabaigai

Infliacija yra natūrali ekonomikos dalis, tačiau hiperinflacija gali sukelti rimtų finansinių ir socialinių problemų. Suprasdami šių reiškinių skirtumus ir jų priežastis, galite imtis priemonių apsaugoti savo turtą ir finansinį stabilumą.