Kur geriausiai auga voveraitės? Miškai, kuriuose jų daugiausia

Kaip užauginti grybus namų sąlygomis? Nepatikėsite
Voveraitės – tai vienos iš populiariausių, lengvai atpažįstamų ir plačiai naudojamų valgomųjų grybų Lietuvoje. Jų kvapas, traškumas ir ryški spalva sužavi tiek grybautojus, tiek virtuvės šefus. Tačiau kur jų ieškoti, kad krepšys greitai prisipildytų?
Šiame straipsnyje aptarsime, kokiuose Lietuvos miškuose voveraičių auga daugiausia, kada jas rinkti, kaip atpažinti, kur negalima grybauti bei pateiksime naudingų patarimų sėkmingam grybavimui.
Kada prasideda voveraičių sezonas?
Voveraičių sezonas Lietuvoje paprastai prasideda birželio pradžioje ir trunka iki rugsėjo–spalio mėnesio, jei orai palankūs.
Svarbu žinoti: voveraitės ypač mėgsta drėgnus ir šiltus orus po lietaus. Todėl po kelių šiltų vasaros liūčių verta traukti į mišką.
Kokiuose miškuose voveraitės auga dažniausiai?
Voveraitės nėra itin reiklios, tačiau jos turi savo „simpatijas“. Jos dažniausiai auga:
-
Spygliuočių miškuose, ypač pušynuose ir eglynuose.
-
Mišriuose miškuose, kur medžių įvairovė sudaro palankias sąlygas.
-
Samanotose vietose, kur mažai saulės ir pakankamai drėgmės.
-
Dažnai randamos miško pakraščiuose, prie takelių ar keliukų.
Kur Lietuvoje rasti daugiausia voveraičių?
Pateikiame lentelę su voveraitėms palankiausiais miškais Lietuvoje:
Regionas | Miško pavadinimas | Aprašymas |
---|---|---|
Dzūkija | Marcinkonių, Varėnos miškai | Tikra voveraičių tėvynė, gausybė pušynų ir samanotų laukų. |
Vilniaus apskritis | Nemenčinės, Švenčionių miškai | Netoli sostinės, ypač derlingi eglynai. |
Suvalkija | Kazlų Rūdos giria | Pušynai, kur dažnai randamos ištisos voveraičių kolonijos. |
Žemaitija | Kretingos, Plungės miškai | Šiaurės vakarų Lietuvoje auga nemažai voveraičių. |
Aukštaitija | Ignalinos, Labanoro giria | Mišrūs miškai, itin tinkami voveraitėms augti. |

Kaip atpažinti voveraites?
Tikrosios voveraitės (lot. Cantharellus cibarius) atpažįstamos pagal:
-
Ryškiai geltoną arba oranžinę spalvą;
-
Banguotą kepurėlę, dažnai netaisyklingos formos;
-
Stora, vientisa struktūra (nenusiskiria kepurėlė nuo koto);
-
Malonų, vaisišką kvapą.
Svarbu: Voveraitės neturi tikrų „lakštelių“, o jų apačioje yra gyslelės, pereinančios į kotą.
Kur negalima rinkti voveraičių?
Nors voveraitės auga plačiai, kai kurios teritorijos netinka arba yra nelegalios grybavimui:
-
Privatūs miškai – be savininko leidimo geriau neiti.
-
Saugomos teritorijos, rezervatai, draustiniai – taikomi griežti apribojimai.
-
Karinės teritorijos – gali būti pavojingos arba uždaros.
Patarimas: prieš išvykstant naudok geoportal.lt arba „Forest Map“, kad išvengtum nemalonumų.
Ar apsimoka rinkti voveraites?
Tikrai taip! Voveraitės – vieni iš ekonomiškai vertingiausių grybų:
-
Superkamos po 5–10 €/kg (priklausomai nuo sezono).
-
Puikiai tinka marinavimui, šaldymui, kepimui.
-
Dėl patikimo skonio ir mažo toksiškumo, tinka tiek vaikams, tiek vyresniems.
Be to, voveraičių grybavimas – maloni ir raminanti veikla, padedanti pabėgti nuo miesto triukšmo.
Patarimai sėkmingam voveraičių grybavimui
-
Ieškok rytą – mažiau grybautojų, grybai dar neišdžiūvę.
-
Naudok pintinę – išsaugo grybo formą ir leidžia jam kvėpuoti.
-
Ieškok prie samanos, pakraščiuose – voveraitės slepiasi po lapais.
-
Nepešk, o pjauk – kad kitą sezoną tas pats grybynas vėl duotų derlių.
-
Nekirsk nepažįstamų grybų – yra nuodingų „dvynių“ (pvz., netikroji voveraitė).
Voveraitės – miško auksas
Šie grybai vertinami ne tik dėl skonio, bet ir dėl savo maistingumo: turtingi vitaminais (ypač D ir B grupės), turi priešuždegiminių savybių, o taip pat – mažai kalorijų.
Lietuvoje voveraitės yra vienos iš dažniausiai eksportuojamų grybų – tai rodo jų vertę ir paklausą.
Apibendrinimas: ką sužinojome?
Voveraitės – universalūs, vertingi ir dažnai randami grybai Lietuvos miškuose. Geriausiai jos auga pušynuose ir mišriuose miškuose, ypač Dzūkijoje ir Kazlų Rūdos giriose. Svarbu grybauti atsakingai, naudotis tik leidžiamomis teritorijomis, rinkti tik pažįstamus grybus ir rūpintis mišku – kad jis džiugintų ir kitais metais.