Ledo storis ir oro temperatūra – informacinė lentelė saugumui ant ledo
Ledo storis
Reklama
Žiema kasmet sugrąžina tą patį klausimą – kada galima lipti ant ledo ir jaustis pakankamai saugiai? Užšalę ežerai ir tvenkiniai vilioja žvejybai, pasivaikščiojimams ar net trumpiems maršrutams pėsčiomis. Tačiau statistika rodo, kad dauguma nelaimių įvyksta ne per didelius šalčius, o tada, kai žmonės pervertina ledo tvirtumą. Vien oro temperatūra nėra patikimas rodiklis. Svarbiausias veiksnys visada yra realus ledo storis ir jo struktūra.
Kaip formuojasi ledas ir kodėl jis būna nevienodas?
Ledo storėjimas vyksta palaipsniui. Pirmosiomis šalčio dienomis vandens paviršiuje susiformuoja plonas skaidrus sluoksnis. Jei šaltis išlieka, ledas storėja nuo apačios, o ne iš viršaus. Dėl šios priežasties sniegas ant ledo yra ne privalumas, o rizikos veiksnys – jis veikia kaip šilumos izoliatorius ir lėtina ledo augimą.
Skirtinguose vandens telkiniuose ledas formuojasi nevienodai:
ežeruose ir tvenkiniuose ledas paprastai būna tolygesnis,
upėse dėl srovės ledas plonesnis ir nestabilus,
prie krantų, augmenijos ar šaltinių ledas dažnai būna silpnesnis.
Tai reiškia, kad net tame pačiame ežere vienoje vietoje ledas gali būti 12 cm, o už kelių metrų – vos 5 cm.
Temperatūra ir ledo storis – orientacinė lentelė
| Vidutinė oro temperatūra | Šalčio trukmė | Apytikslis ledo storis | Saugumo lygis |
|---|---|---|---|
| 0 iki -2 °C | 1-2 dienos | 1-3 cm | Griežtai nesaugu |
| -3 iki -5 °C | 2-3 dienos | 3-5 cm | Nesaugu |
| -6 iki -10 °C | 3-5 dienos | 5-8 cm | Labai rizikinga |
| -10 iki -15 °C | 5-7 dienos | 8-10 cm | Ribinis |
| -15 °C ir daugiau | 7-10 dienų | 10-15 cm | Santykinai saugu |
| Stabilus šaltis | 10+ dienų | 15-20 cm | Saugiau |
Lentelėje pateikti duomenys yra informacinio pobūdžio. Jie negali pakeisti realaus ledo patikrinimo vietoje.
Minimalus ledo storis pagal veiklą
Skirtingos veiklos reikalauja skirtingo ledo tvirtumo:
5 cm – ant ledo lipti negalima,
7-8 cm – tik vienam žmogui, lėtai judant,
10 cm – saugiau žvejybai ar vaikščiojimui,
12-15 cm – nedidelei žmonių grupei,
20 cm ir daugiau – didesnėms apkrovoms.
Svarbu pabrėžti, kad šie skaičiai galioja tik stovinčiam vandeniui. Tekančiame vandenyje net ir storesnis ledas gali būti pavojingas.
Kaip atpažinti pavojingą ledą iš pirmo žvilgsnio?
Nors vizualus vertinimas nėra tikslus, kai kurie požymiai turėtų įspėti:
tamsus, pilkšvas ar gelsvas ledas,
vanduo ant ledo paviršiaus,
traškėjimas po kojomis,
oro burbulai ir sluoksniuota struktūra.
Stipriausias yra skaidrus, melsvas ledas be sniego. Baltas, porėtas ledas dažniausiai yra silpnas ir trapus.
Kaip saugiai tikrinti ledo storį?
Jei planuojama lipti ant ledo, būtina:
turėti ledo grąžtą, strypą ar kaltą,
tikrinti storį kas kelis metrus,
judėti lėtai, nešokant ir nebėgant,
laikytis atstumo nuo kitų žmonių.
Niekada nereikėtų tikrinti ledo storio stovint vienoje vietoje ir stipriai trankant kojomis.
Pavojingiausios vietos, kurių reikėtų vengti
Net ir storas ledas gali būti klastingas šiose vietose:
upių žiotys ir srovės vietos,
vietos prie tiltų ir užtvankų,
šaltinių ir lietaus kanalų ištekėjimai,
vietos su nendrėmis ar krūmais,
vietos, kur buvo sniego sangrūdos.
Šiose zonose ledas dažnai būna plonesnis nei aplink.
Ką daryti įlūžus į ledą?
Patekus į ledinį vandenį svarbiausia nepanikuoti:
išskėsti rankas ir remtis į ledo kraštą,
bandyti užlipti krūtine, o ne kojomis,
šliaužti atgal ta kryptimi, iš kurios atėjote,
pasiekus tvirtą ledą, neskubėti stotis.
Turėti ledo smaigus, virvę ar net kuprinę, kuri gali veikti kaip plūdrumo priemonė, gali išgelbėti gyvybę.
Išvados
Klausimas, kada galima lipti ant ledo, neturi vieno universalaus atsakymo. Temperatūra suteikia tik bendrą orientyrą, tačiau tikrasis saugumo matas yra realus ledo storis ir jo vienodumas. Atsargumas, tikrinimas ir rizikos suvokimas yra svarbiausi veiksniai, leidžiantys išvengti nelaimių. Jei kyla bent menkiausia abejonė – geriau ant ledo nelipti.
