Ledynų širdies karalienė: pasaka vaikams

Informacija apie pasaką
Kilmė:
Ši pasaka gimė iš šaltų ir paslaptingų šiaurės ledynų legendų. Ji pasakoja apie drąsą, draugystę ir magišką širdies šilumą, kuri gali ištirpdyti net stipriausią ledą.
Tinkamas amžius:
Pasaka skirta vaikams nuo 5 iki 10 metų.

Pasaka
Toli šiaurėje, kur dienos trumpos, o naktys ilgos, stovėjo milžiniškas ledynas. Jame, aukščiausioje viršukalnėje, gyveno Ledynų širdies karalienė. Ji buvo tokia graži, jog visas pasaulis žavėjosi jos šaltu grožiu. Tačiau buvo viena paslaptis – jos širdis buvo sustingusi, kaip pats ledas.
Vieną šaltą žiemą į ledyną atkeliavo mažas berniukas, vardu Emilis. Jis ieškojo šilumos savo kaimui, nes ten jau kelias savaites siautėjo didelė pūga. Emilis išgirdo legendą apie karalienę, kuri turėjo magišką kristalą, galintį sušildyti bet kokią šalį. Tačiau niekas dar nedrįso jos paprašyti pagalbos.
Emilis, kupinas drąsos, užkopė į ledyną. Jo kelias buvo pavojingas – sniego lavinos, slydūs takai ir pūgos bandė jį sustabdyti. Bet berniukas nepasidavė. Jo kišenėje tyliai čežėjo mažas dovanėlių maišelis, kurį jis pasiruošė karalienei.
Kai Emilis pasiekė viršūnę, jis pamatė ledo rūmus. Jie blizgėjo kaip deimantai. Karalienė stovėjo prie didžiulio ledo sosto, apsupta snaigių, kurios šoko aplink ją kaip maži baleto šokėjai.
„Kodėl tu čia?“ – šaltai paklausė karalienė.
Emilis nusišypsojo ir ištraukė iš savo maišelio mažą žvakę. „Atnešiau tau šviesos, kad tavo rūmai būtų jaukesni,“ – pasakė jis.
Karalienė nustebo. Niekas jai dar niekada nedovanojo nieko, kas turėtų šilumos. Ji paėmė žvakę ir padėjo ant ledo stalo. Ji pradėjo tirpti, skleisdama švelnią šviesą.
„Kodėl tau rūpi mano rūmai?“ – vėl paklausė ji.
„Nes šviesa ir šiluma gali pakeisti viską,“ – pasakė berniukas.
Karalienė ilgai tylėjo. Emilis paprašė jos magiško kristalo, paaiškindamas, kad tai išgelbėtų jo kaimą. Karalienė atsargiai paėmė kristalą, bet staiga pajuto, kaip kažkas jos viduje sušilo. Tai buvo pirmas kartas, kai jos širdis pajuto jausmus.
Ji atidavė berniukui kristalą ir pažadėjo, kad pūgos daugiau niekada nepasieks jo kaimo. Kai Emilis išėjo, karalienė įjungė žvakę dar kartą. Šįkart ji jautė, kad jos širdis pamažu tirpsta, kaip ledas po pavasario saule.
Emilis grįžo į savo kaimą su kristalu. Jis padėjo jį miestelio aikštėje, o netrukus pūga nurimo, o visą kraštą užliejo pavasarinė šiluma. Nuo to laiko kaimo žmonės kiekvieną žiemą degdavo mažas žvakes, dėkodami Ledynų širdies karalienei už jos gerumą.
Pasakos apibendrinimas
Ši pasaka moko, kad net ir šaltos širdys gali sušilti, jei su jomis elgiamės gerumu. Drąsa, šiluma ir dosnumas yra galingesni už bet kokį ledyną.