Lietuva šokiruoja: tai, kas mums įprasta, amerikiečiams – kultūrinis šokas

Kai man pasakė: „Važiuojam į Lietuvą“, aš prisipažinsiu – teko „googlinti“, kur tai. Nedidelė šalis prie Baltijos jūros? Gerai. Bet niekas man nepasakė, kad ši ramiai atrodanti šalis – kultūrinis iššūkis amerikiečiui, net jei esi matęs pusę pasaulio.

Ir tai – ne apie blogus dalykus. Priešingai – čia viskas kitaip. Kartais keista, kartais juokinga, bet dažniausiai – įsimintinai. Štai keli dalykai, kurie mane Lietuvoje visiškai išmušė iš vėžių.

🧊 Šaltibarščiai: neoninė sriuba su bulvėmis

Taip, pradedam nuo maisto. Nes pirmas kartas su šaltibarščiais buvo… intensyvus.

Sėdžiu kavinėje. Karšta. Užsisakau kažką „tradicinio“. Atneša rožinę sriubą. Rimtai – rožinę! Ir dar šaltą. Su agurkais, kiaušiniu, kefyru (kas tai?) ir karštomis bulvėmis šalia.

Pirmas šaukštas – išsigandau. Antras – susidomėjau. Trečias – įsimylėjau.
Amerikoje tokio skonio niekur nėra. Ir žinai ką? Reikia daugiau rožinių sriubų pasaulyje.

🤐 Tylėjimas = pagarba?

Lietuvoje žmonės viešumoje nekalba bereikalo. Ir tai… šokiruoja.

Autobuse visi tyli. Parduotuvėje – jokių „Have a nice day!“ Padavėjas prieina tyliai, beveik slapta. Iš pradžių galvojau: „Gal čia visi pikti?“ Bet ne. Tiesiog – nereikia plepėti, jei nėra reikalo.

Po kelių savaičių pajutau – tylos kultūra turi savo žavesio. Jokio triukšmo. Jokio „fake small talk“. Tikras poilsis.

🧦 Avalynė – tik ne viduje

Jei atvyksti į lietuvio namus ir bandai eiti su batais – stabdo tave kaip pažeidėją.

„Nusiimk batus!“
„Va, šlepetės.“
„Ar tau nešalta kojoms?“

Amerikoje tai būtų keista. Bet čia – normalu. Šlepetės visiems: nuo svečio iki santechniko. Ir žinai ką? Po kelių vizitų net pradėjau neštis savo mėgstamas šlepetes.

🌲 Gamta = šventa

Lietuviai turi ypatingą ryšį su gamta. Miškai, ežerai, pievos – tai beveik šventovės.

Vasara? Visi dingsta „į sodą“, „prie ežero“ ar „grybauti“. Ir grybavimas čia – ne pokštas. Tai rimtas reikalas. Su krepšiu, peiliuku, GPS ir entuziazmu.

Mano pirmas grybų žygis baigėsi trimis nežinomais augalais ir daug juoko. Bet dabar žinau, kas yra baravykas. Maža pergalė.

🚩 Šventės be fejerverkų

Per Kalėdas tikėjausi kalnų dovanų, muzikos, fejerverkų… O gavau ramų vakarą su šeima, silkę ir „Kūčių vakarienę“ be mėsos.

Šokas? Taip. Bet kažkaip – labai jauku.
Lietuviškos šventės dažniau apie prasmingą laiką, o ne triukšmą. Ir tas „ramus džiaugsmas“ labai greitai užkrečia.

🪑 Valstybinės paslaugos? Jos… veikia?

Banke – greita. Pašto siunta – atkeliauja laiku. Savivaldybėje – registracija internetu.

Aš rimtai. Čia net viešasis transportas važiuoja kaip žadėta.
Amerikoje dažnai juokaujam, kad jei kažkas priklauso valstybei, tai bus lėta ir neveiks. O Lietuvoje? Veikia. Be rėkimo. Be chaoso. Tik dirba.

🤔 Greita santrauka: ką išmokau Lietuvoje

Ką sužinojome?

Kad Lietuva – ne tik Europos kampelis, o gyva, savita ir labai žavi šalis. Taip, kai kas čia amerikiečiui gali būti šokas. Bet dažniausiai – malonus kultūrinis šokas, kuris lieka atmintyje ilgiau nei bet kuris muziejus ar architektūros paminklas.

Kai grįšiu į JAV, dar ilgai pasakosiu draugams apie rožinę sriubą, tylų autobusą ir stebuklingą grybų mišką. Ir tikėjausi – gal kuris jų irgi ryšis aplankyti Lietuvą. Nes verta.