Lietuviai sukčiams atiduoda įspūdingas sumas pinigų, pasakė, ką privalu žinoti apie kibernetinį saugumą

Pastaraisiais mėnesiais stipriai padaugėjo apgaulės atvejų. Lietuvos gyventojai savanoriškai perduoda sukčiams savo bankines korteles, PIN kodus ir net grynuosius pinigus. Vien per kelias dienas penki gyventojai neteko apie 220 tūkstančių eurų.

Sukčiai kasdien mėgina apgauti įvairaus amžiaus žmones, dažnai taikydamiesi į vyresnius arba mažiau su kibernetiniu saugumu susipažinusius gyventojus. Situacija šalyje nesikeičia jau kuris laikas, o tai lietuviams gali kainuoti net ir viso gyvenimo santaupas.

Šalies gyventojai sulaukia vis daugiau sukčių skambučių

Sukčiai skambina tiesiai į jūsų telefoną, dažnai pasitelkdami tikrus ar panašius į žinomų įmonių numerius. Pokalbio metu tariami specialistai įtikina, kad jūsų vardu bandoma pasiimti paskolą, įsilaužta į el. paštą arba banko sąskaitą.

Pastaruoju metu vis dažniau apsimetama policijos, banko ar technologijų įmonių atstovais. Sukčiai dažniausiai siekia sukurti skubios situacijos įvaizdį, jog jų aukos nespėtų priimti racionalių sprendimų, rašoma portale Bilis.lt.

Psichologinės manipuliacijos – pavojingiausias ginklas

Lietuvius šiurpinantys apgavikai gerai išmano psichologiją – pokalbio metu žmogus gali net nepastebėti, kaip galiausiai perduoda kortelę, prisijungimus prie interneto banko ar net grynuosius pinigus atvykusiam kurjeriui.

Sukčiai kalba įtikinamai, dažnai naudojasi autoritetu, įbaugina, o pokalbiui įsibėgėjus ima reikalauti vis daugiau duomenų. Tokios situacijos itin klastingos, nes žmogus būna įstumtas į spaudimą ir sunkiai pastebi, kada iš tikrųjų praranda kontrolę.

Kaip jau minėjome, gyventojus terorizuojantys asmenys vis dažniau prisistato žinomų įmonių vardu, taip įgyja pasitikėjimą ir išvilioja bankinius duomenis. Dažniausiai jie kalba profesionaliai, kuria skubos įspūdį ir bando įtikinti apie tariamai pastebėtus įtartinus veiksmus, kuriuos būtina nedelsiant stabdyti.

Ne visada apsiribojama bankų ar teisėsaugos vaidmenimis, kai kurie apsimetinėja net „Google“ darbuotojais, tikindami, kad iš jūsų el. pašto bandoma nutekinti slaptą informaciją. Būtent todėl kibernetinis saugumas yra vis aktualesnė tema. Žinoti apie tokias atakas ir kaip nuo jų apsisaugoti tampa privaloma.

Finansiniai nuostoliai – šimtai tūkstančių eurų

Pastarosiomis savaitėmis vien Vilniaus, Biržų ir Anykščių gyventojai patyrė apie 220 tūkst. eurų nuostolių. Sukčiai siunčia suklastotus dokumentus, suvaidina oficialius asmenis, o kai kada prašo įsidiegti programėles, tokias kaip „AnyDesk“ ar „HopToDesk“, kad galėtų perimti jūsų įrenginio valdymą.

Toks programinės įrangos naudojimas tampa viena pavojingiausių priemonių, nes sukčiams suteikiama visiška prieiga prie asmeninių duomenų, kurie yra jūsų kompiuteryje ar išmaniajame telefone.

Kaip atpažinti tikrą banko darbuotoją?

Svarbu žinoti tai, kad tikri banko darbuotojai niekada neprašo perduoti kortelių, prisijungimų ar įdiegti kažkokių papildomų programėlių. Net jei numeris atrodo pažįstamas – jis gali būti suklastotas.

Be to, jokio banko darbuotojai nesiūlys išgryninti pinigus ar perduoti juos per trečiuosius asmenis. Jeigu pajuntate bet kokį įtarimą, nutraukite pokalbį. Pasitarkite su artimaisiais ir kreipkitės į banką ar policiją – tai galite padaryti portale ePolicija, paskambinę 112 arba nuvykę į artimiausią komisariatą.

Kuo greičiau sureaguosite – tuo mažesnė tikimybė patirti finansinius nuostolius. Būkite budrūs, nes informacija ir sąmoningumas yra stipriausia apsauga nuo šiuolaikinių sukčių. Jeigu šeimoje turite vyresnio amžiaus asmenų – būtinai apie galimus sukčių skambučius informuokite ir juos.