Mėnulio pietinis polius slepia 4 mlrd. metų paslaptį

Kai žvelgiame į Mėnulį naktiniame danguje, retai susimąstome, kad jis slepia dalį mūsų Saulės sistemos istorijos. Dabar mokslininkai įsitikinę – Mėnulio pietinis polius gali būti tarsi „laiko kapsulė“, išsaugojusi 4 milijardų metų senumo medžiagas, kurių niekada nepalietė nei Saulės šviesa, nei Žemės atmosfera.

NASA „Artemis“ misija, kurios tikslas – grąžinti žmones į Mėnulį pirmą kartą po 50 metų, gali atverti duris į pačią mūsų kosminės istorijos pradžią.

Kodėl pietinis polius toks ypatingas?

Skirtingai nuo mums matomos Mėnulio pusės, pietinis polius niekada nemato tiesioginės Saulės šviesos. Kai kurios vietos ten yra nuolatinėje tamsoje jau milijardus metų. Dėl šios priežasties jos išsaugojo:

• Ledo telkinius – galimus būsimos gyvybės arba kuro šaltinius.

• Pirminę kosminę medžiagą – uolienas, kurios nebuvo paveiktos radiacijos ar temperatūros svyravimų.

• Smulkias dulkes (regolitą), kurios galėjo kauptis nuo pat Saulės sistemos formavimosi laikų.

NASA mokslininkė Sarah Noble sako:

„Tai tarsi pažvelgti į Žemės istoriją prieš jos pačios gimimą – kiekvienas Mėnulio gramas gali papasakoti milijardus metų evoliucijos.“

Kaip veiks „Artemis“ misija

„Artemis“ programą sudaro keli etapai:

Būtent Artemis III misijos metu astronautai rinks mėginius iš vietų, kur Saulės šviesa niekada nepasiekia paviršiaus. Ten tikimasi rasti seniausių vandens molekulių ir organinių junginių, kurie padės atsakyti į klausimą – iš kur atsirado vanduo Saulės sistemoje?

Ką gali atskleisti šie mėginiai?

NASA ir ESA mokslininkai planuoja ištyrinėti mėginius moderniausiomis spektroskopinėmis technologijomis. Tikimasi:

• Aptikti senovinius mikrometeoritus, likusius nuo Saulės sistemos susiformavimo.

• Patikrinti vandens ledo izotopinę sudėtį, kuri galėtų parodyti, ar vanduo atkeliavo iš kometų, ar susiformavo vietoje.

• Įvertinti organinių junginių buvimą, kas atvertų naujus klausimus apie gyvybės prielaidas ankstyvajame kosmose.

Įdomūs faktai

• Pietinis polius – šalčiausia vieta Saulės sistemoje – temperatūra kai kur nukrenta iki -240 °C.

• Mėnulyje yra vandens ledo, kuris galėtų būti panaudotas degalams gaminti (hidrogenas ir deguonis).

• NASA planuoja, kad iki 2040 m. pirmieji nuolatiniai gyventojai galėtų dirbti šioje bazėje su robotais ir laboratorijomis.

Mokslininkų įžvalgos

Pasak prof. Andrew Coates iš Londono universiteto:

„Tai ne tik Mėnulio tyrimas – tai galimybė atkurti visos Žemės ir Saulės sistemos istoriją.“

Jo teigimu, Mėnulio pietinis polius – vienas iš paskutiniųjų „nesugadintų“ kosmoso archyvų, todėl kiekvienas akmuo gali turėti atsakymą į klausimą, kaip gimė mūsų planeta.

Pabaigai

Mėnulio pietinis polius tampa nauju mokslo simboliu – vieta, kur susitinka praeitis ir ateitis. Iš ten prasidės ne tik naujas kosmoso tyrinėjimų etapas, bet ir mūsų pačių kilmės supratimas.

Jei „Artemis“ misijai pavyks, žmonija pagaliau sužinos, ką slepia 4 milijardų metų senumo Mėnulio dulkės, o šis atradimas gali tapti didžiausiu XXI amžiaus mokslo proveržiu.