Mobingas: kas tai, kaip jį atpažinti ir kaip su juo kovoti?

Mobingas – tai psichologinis smurtas, kai asmuo ar grupė asmenų sistemingai tyčiojasi, ignoruoja ar kitaip žemina kitą žmogų. Mobingas dažniausiai pasireiškia darbo aplinkoje, tačiau taip pat gali vykti mokyklose, kolektyvuose ar kitose grupėse, kur žmonės ilgą laiką bendrauja tarpusavyje. Toks elgesys neigiamai veikia žmogaus savivertę, sukelia stresą ir gali neigiamai paveikti tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą.

Kas yra mobingas?

Mobingas – tai kryptingas elgesys, kuriuo siekiama žmogų išstumti, įbauginti ar sukelti jam diskomfortą. Mobingo metu aukai skiriamos nepagrįstos užduotys, nuolat kritikuojama jos veikla arba bandoma ją izoluoti nuo kitų kolegų. Mobingo tikslas – pažeminti, sumažinti žmogaus pasitikėjimą savimi ir sukelti jam ilgalaikį psichologinį stresą.

Mobingą gali vykdyti tiek pavieniai asmenys, tiek grupės, ir jis gali būti įvairių formų:

• Nuolatinė kritika arba tyčiojimasis.
• Izoliacija nuo kolektyvo.
• Nepagrįstas darbų užkrautimas arba atvirkščiai – darbo trūkumas.
• Informacijos slėpimas arba klaidingos informacijos pateikimas.
• Viešas pažeminimas ar apkalbos.

Kaip atpažinti mobingą?

Mobingo atpažinimas gali būti sudėtingas, nes kartais ribą tarp sveiko konflikto ir psichologinio smurto nėra lengva nustatyti. Vis dėlto, jeigu patiriate žemiau išvardytus požymius, verta susimąstyti apie mobingo galimybę:

• Jums nuolat kritikuoja net ir menkiausias smulkmenas.
• Nuolat jaučiatės atstumti, nesulaukiate pagalbos ar palaikymo iš kolegų.
• Patiriate nuolatinius išpuolius, kurie kenkia jūsų savivertei.
• Jus apkrauna darbais, o kitiems skiriama lengvesnė užduočių apimtis.
• Jūsų darbas nuolat vertinamas neigiamai, nors esate tikri dėl savo kompetencijos.

Kaip elgtis patyrus mobingą?

Pajutus mobingo požymius, svarbu ne tylėti ir nelikti vienam su šia problema. Štai keli žingsniai, kurie gali padėti susidoroti su mobingu:

1. Dokumentuokite situacijas – fiksuokite datas, laiką, vietas ir aprašykite, kas įvyko. Šie įrašai gali būti svarbūs, jeigu reikės kreiptis į vadovybę ar teisėsaugą.
2. Ieškokite palaikymo – kalbėkitės su kolegomis ar draugais apie patiriamus iššūkius. Kartais palaikymas iš šalies gali padėti rasti sprendimą arba bent sumažinti stresą.
3. Kreipkitės į vadovybę – jeigu mobingą vykdo kolega, praneškite apie tai savo tiesioginiam vadovui ar personalo skyriui. Daugelis įmonių turi procedūras, skirtas spręsti tokio pobūdžio problemas.
4. Apsilankykite pas specialistą – psichologas ar psichoterapeutas gali padėti susitvarkyti su stresu ir suteikti įrankių, kaip geriau susidoroti su mobingo pasekmėmis.
5. Svarstykite apie teisines priemones – jei mobingas nesibaigia ir darbdavys nesiima veiksmų, verta apsvarstyti teisinės pagalbos galimybę. Lietuvoje įstatymai saugo darbuotojus nuo psichologinio smurto, todėl kreipimasis į teisėsaugą gali būti viena iš priemonių.

Kaip išspręsti mobingo situaciją darbo aplinkoje?

Mobingo sprendimas nėra lengvas procesas, nes jis dažnai reikalauja tiek asmeninio ryžto, tiek organizacijos veiksmų. Darbo aplinkoje, kurioje egzistuoja palaikymo ir komunikacijos kultūra, mobingas dažniausiai sprendžiamas lengviau. Tačiau jeigu vadovybė ar kolegos toleruoja tokį elgesį, situacija gali tapti sudėtinga.

1. Skatinkite komunikaciją – atviras dialogas padeda sukurti aplinką, kurioje darbuotojai jaučiasi laisvai išreikšti savo nuomonę ir aptarti problemas. Vadovai turi skatinti darbuotojus kalbėtis ir netylėti apie patiriamą mobingą.
2. Atskaitomybės mechanizmai – įmonėje turėtų būti numatyta aiški tvarka, kaip pranešti apie mobingą ir kaip jį spręsti. Dažnai mobingo atveju būtina ištirti situaciją ir priimti atitinkamus sprendimus, įtraukiant personalo skyrių.
3. Mokymai apie psichologinę sveikatą – daugelis organizacijų siūlo mokymus, kuriuose darbuotojai mokomi atpažinti mobingą, kalbėti apie psichologinį saugumą bei kurti sveiką darbo atmosferą.
4. Įsitraukimas į bendruomenę – stipri ir draugiška kolektyvo atmosfera dažnai tampa geriausia mobingo prevencija. Kai darbuotojai vieni kitus palaiko ir bendrauja, mobingas tampa mažiau tikėtinas.
5. Nulinė tolerancija smurtui – darbdaviai turėtų įtvirtinti taisykles, kurios draudžia bet kokį psichologinį smurtą. Tik sukūrus aiškias taisykles ir laikantis jų, galima efektyviai užkirsti kelią mobingui.

Kaip išvengti mobingo?

Kad mobingas netaptų problema, organizacijos turėtų aktyviai kurti aplinką, kurioje darbuotojai jaučiasi saugūs ir vertinami. Čia pateikiami keli patarimai, kaip tai pasiekti:

• Kurkite stiprią kolektyvo kultūrą – organizacijoje, kurioje vertinamas komandinio darbo principas ir atvirumas, darbuotojai labiau palaiko vieni kitus ir mažiau linkę į mobingą.
• Suteikite galimybę mokytis – kai darbuotojai turi galimybę tobulėti ir mokytis apie psichologinį saugumą, jie tampa labiau supratingi ir palaikantys.
• Skatinkite atvirumą – vadovai turėtų skatinti darbuotojus pranešti apie netinkamą elgesį ir netylėti. Tik kai visi jaučiasi saugūs pranešti apie problemas, mobingas tampa mažiau tikėtinas.

Išvada

Mobingas yra rimta problema, kuri gali turėti ilgalaikių pasekmių tiek aukos, tiek viso kolektyvo psichinei sveikatai. Siekiant kovoti su mobingu, svarbu atpažinti jo požymius, kalbėtis apie patirtas problemas ir ieškoti pagalbos. Organizacijos taip pat turi vaidinti svarbų vaidmenį, užtikrindamos, kad darbuotojai jaustųsi saugūs ir vertinami.