Nemokama žvejyba: kur ir kam leidžiama žvejoti be leidimo?

Žvejyba – tai ne tik puikus laisvalaikio praleidimo būdas, bet ir neįkainojama galimybė atitrūkti nuo kasdienybės, pabūti harmonijoje su gamta bei pasimėgauti pačiu žūklės procesu bei laimikiu. Vis dėlto, ruošiantis prie vandens telkinio, žvejams mėgėjams dažnai kyla praktinis klausimas: ar visur ir visada būtina įsigyti žvejo bilietą?

Lietuvoje galiojančios taisyklės numato nemažai išimčių ir vietų, kuriose tam tikromis sąlygomis galima žvejoti nemokamai. Be to, valstybė yra išskyrusi specifines visuomenės grupes, kurios šiuo hobiu gali mėgautis be jokių papildomų mokesčių. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kas ir kur gali žvejoti be leidimo, kokius namų darbus būtina atlikti prieš išvykstant ir kokių taisyklių privalu laikytis, kad poilsis gamtoje nepasibaigtų baudomis.

1. Kas gali žvejoti nemokamai?

Lietuvos Respublikos teisės aktai numato socialines lengvatas, leidžiančias tam tikriems asmenims žvejoti valstybiniuose vandens telkiniuose nemokamai. Pagal aktualias mėgėjų žvejybos taisykles, teisę žvejoti be žvejo mėgėjo bilieto turi:

• Vaikai ir paaugliai iki 16 metų: Jauniesiems žvejams nereikia jokio leidimo. Tai puiki paskata leisti laiką gamtoje ir mokytis žvejybos etikos nuo mažens.

• Pensininkai: Asmenys, sulaukę senatvės pensijos amžiaus ir turintys tai įrodantį oficialų pensininko pažymėjimą.

• Neįgalieji: Asmenys, kuriems nustatytas neįgalumas arba netekto darbingumo lygis, nepriklausomai nuo neįgalumo grupės (patikrinimo metu privaloma pateikti neįgaliojo pažymėjimą).

Svarbus patikslinementas dėl pareigūnų ir mokslininkų: Dažnai manoma, kad tam tikros profesijos suteikia teisę žvejoti nemokamai, tačiau čia reikėtų aiškumo. Mokslinių tyrimų vykdytojai arba aplinkos apsaugos, policijos bei kariuomenės pareigūnai teisę būti prie vandens su specialiomis priemonėmis turi tik vykdydami tiesiogines tarnybines užduotis, tyrimus ar kontrolę. Savo laisvalaikiu ir asmeniniais tikslais šių profesijų atstovai žvejo bilietą privalo įsigyti bendra tvarka, nebent jie patenka į aukščiau įvardintas amžiaus ar sveikatos grupes.

Taip pat verta žinoti, kad visiems Lietuvos piliečiams ir šalies svečiams žvejyba yra visiškai nemokama dvi dienas per metus: liepos 6-ąją (Valstybės dieną) ir rugpjūčio 15-ąją (Žolinės šventės dieną). Šiomis dienomis nemokamai žvejoti galima visuose valstybiniuose vandens telkiniuose, kuriuose nesubnuomota limituota žvejyba.

2. Kur galima žvejoti be leidimo?

Kalbant apie vietas, kur galima žvejoti be leidimo, svarbu suprasti esminį skirtumą: ar žvejojama pagal asmeninę lengvatą (pvz., esant pensininkui), ar ieškoma telkinių, kurie yra nemokami absoliučiai visiems žvejams. Visiems žvejams nemokamų telkinių Lietuvoje praktiškai nėra – likusieji privalo turėti žvejo bilietą, kainuojantį vos keletą eurų.

Jei priklausote lengvatą turinčių asmenų grupei (esate senjoras, neįgalusis arba asmuo iki 16 metų), jums atsiveria didžioji dalis Lietuvos valstybinių vandenų. Štai kaip pasiskirsto galimybės skirtinguose telkiniuose:

3. Kokie yra pagrindiniai reikalavimai ir apribojimai?

Net jei turite teisę žvejoti nemokamai, tai nesuteikia teisės elgtis prie vandens savo nuožiūra. Visi žvejai šalyje privalo paklusti tvarios žvejybos principams ir biologinės įvairovės apsaugos reikalavimams.

Įrankių ir būdų ribojimas

Leidžiama naudoti tik standartinius mėgėjiškos žūklės įrankius (plūdines, dugnines meškeres, spiningus, muselines). Vienu metu vienas žvejys gali naudoti ne daugiau kaip 2 įrankius (priklausomai nuo telkinio ir sezono, poledinėje žūklėje kartais iki 4), o bendras kabliukų skaičius negali viršyti 4 vienetų. Bet kokie tinklai, varžai, ekranai ar duriamieji įrankiai (žeberklai) yra griežtai draudžiami ir užtraukia baudžiamąją arba didelę administracinę atsakomybę.

Sugautų žuvų kiekio ribojimai ir paros limitai

Siekdama užtikrinti, kad Lietuvos vandens telkiniai neištuštėtų, o žuvų populiacija spėtų natūraliai atsinaujinti, valstybė griežtai reglamentuoja leistiną paros laimikį. Nemokamos žvejybos teisę turintys senjorai, vaikai bei neįgalieji privalo žinoti, kad šie ribojimai susideda iš dviejų esminių dalių: bendrojo svorio limito ir vienetais skaičiuojamų vertingų žuvų rūšių apribojimų.

Bendrasis paros laimikio svoris ir svarbios išimtys

Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos taisyklėse nurodyta, kad vienas žvejys per vieną parą valstybiniuose vidaus vandenų telkiniuose gali sužvejoti ir pasiimti ne daugiau kaip 5 kilogramus žuvies. Tačiau ši taisyklė turi kelis labai svarbius niuansus, kuriuos žvejai neretai interpretuoja klaidingai:

• Kuršių marių išimtis: Žvejojant Kuršių mariose, bendras leistinas paros laimikio svoris yra didesnis ir siekia iki 7 kilogramų.

• „Paskutinės žuvies“ taisyklė: Jeigu jūsų krepšyje jau yra, pavyzdžiui, 4 kilogramai žuvies, ir jums užkimba stambus 3 kilogramų karšis, jūs turite teisę jį pasilikti. Taisyklės leidžia viršyti 5 kilogramų limitą, jeigu jį viršija paskutinė sugauta žuvis. Tačiau po to žvejybą privaloma nedelsiant nutraukti arba visas kitas sugautas žuvis iškart paleisti atgal į vandenį.

• Smulkių žuvų išimtys: Į bendrą svorį neįskaičiuojamos invazinės žuvų rūšys (pavyzdžiui, nuodėgulinis grundalas ar rainuotasis vėžys, jei gaudomi vėžiai) – jų kiekis ir svoris nėra ribojami, o jų paleidimas atgal į telkinį kai kuriais atvejais yra netgi draudžiamas.

Vertingų žuvų ribojimas vienetais

Net jei bendras jūsų sugautų žuvų svoris nesiekia 5 kilogramų, privalote skaičiuoti tam tikrų rūšių vienetus. Tai daroma siekiant apsaugoti plėšriąsias ir kitas lėčiau augančias žuvų rūšis, kurios atlieka sanitarinį vaidmenį vandens ekosistemoje.

Per vieną parą vienam žvejui leidžiama pasiimti ne daugiau kaip:

• 3 vienetus lydekų: Jei pagavote tris legalaus dydžio lydekas, ketvirtąją privalote paleisti, net jei pirmosios trys buvo nedidelės ir bendras svoris nesiekia 5 kg.

• 3 vienetus sterkų (starkių): Šios žuvys itin vertinamos dėl savo mėsos, todėl jų kontrolė labai griežta.

• 3 vienetus vėgėlių: Tai specifinė naktinė žūklė, kuriai taip pat galioja griežtas vienetų limitas.

• 3 vienetus šapalų, kiršlių ar upėtakių: Šios upinės žuvys reikalauja didelio atsargumo.

• 1 vienetą šamo: Šamas yra didžiausia Lietuvos vandenų plėšrūnė, todėl per parą leidžiama pasiimti tik vieną šios rūšies egzempliorių.

Svarbi kombinacijos taisyklė: Šie vienetų limitai sumuojasi, tačiau bendras laimikis vis tiek negali viršyti paros svorio limito (5 kg). Pavyzdžiui, žvejys gali pasiimti 2 lydekas ir 1 sterką (iš viso 3 plėšrūnus), jei bendras jų svoris neviršija leistinos normos.

Baltosios žuvys, tokios kaip karšiai, kuojos, raudės, plakiai ar ešeriai, vienetais nėra ribojamos. Jų galite sugauti tiek, kiek norite, kol neviršijate bendrojo 5 kilogramų limito.

Minimalūs leistini žuvų dydžiai ir taisyklingas matavimas

Sugautos žuvies dydis yra dar vienas kritinis faktorius. Kiekvienas žvejys privalo su savimi turėti matavimo juostą ar liniuotę. Žuvis matuojama nuo snukio pradžios (uždarius burną) iki uodegos peleko galo.

Jeigu sugauta žuvis nesiekia minimalaus nustatyto ilgio, ji privalo būti nedelsiant, kuo mažiau sužalojant, paleidžiama atgal į tą patį vandens telkinį.

Žuvies gyvybingumo išsaugojimo etika

Jei sugauta žuvis neatitinka dydžio reikalavimų arba jau esate sugavę maksimalų leistiną vienetų skaičių, ją privaloma paleisti atgal. Aplinkosaugininkai pabrėžia, kad paleidimas turi būti atliktas atsakingai:

• Šlapios rankos: Prieš liesdami žuvį, visada sušlapinkite rankas vandenyje. Sausos rankos pažeidžia apsauginį žuvies gleivių sluoksnį, todėl vėliau ji gali susirgti grybelinėmis ligomis ir nugaišti.

• Atsargus kabliuko išėmimas: Naudokite specialius žvejybinius pincetus (ekstraktorius). Jei žuvis kabliuką prarijo giliai ir jo neįmanoma išimti nesužalojant vidaus organų, geriau pavadėlį nukirpti kuo arčiau burnos – žuvies skrandžio rūgštys laikui bėgant kabliuką ištirpins, o pati žuvis išgyvens.

• Jokių nuotraukų sesijų ant žemės: Nemeskite žuvies ant smėlio, žolės ar karšto liepto. Tai traumuoja žuvį ir pažeidžia jos akis bei žiaunas.

4. Kokios gali būti baudos ir žalos atlyginimas?

Lietuvos aplinkos apsaugos pareigūnai reguliariai vykdo reidus prie vandens telkinių. Žvejybos taisyklių nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, o nuobaudos už pažeidimus yra finansiškai skausmingos.

Už fiksuojamus nusižengimus numatytos šios administracinės baudos:

• Žvejyba draudžiamose vietose ar telkiniuose: Žvejyba gamtiniuose rezervatuose, prie hidroelektrinių užtvankų ar kitose draudžiamose zonose užtraukia baudą nuo 100 iki 500 EUR.

• Laimikio limitų ir dydžių pažeidimas: Jei žvejys pasiima per daug žuvų arba nesilaiko minimalaus leistino dydžio reikalavimo, skiriama bauda nuo 100 iki 300 EUR.

• Brakonieriavimas ir draudžiami įrankiai: Tinklų, elektros prietaisų ar žeberklų naudojimas traktuojamas kaip šiurkštus pažeidimas. Bauda siekia nuo 500 iki 3000 EUR kartu su valčių, automobilių ar kitų nusikaltimo priemonių konfiskavimu.

Svarbu: Be administracinės baudos, pažeidėjas privalo atlyginti ir gamtai padarytą žalą. Už kiekvieną neteisėtai sugautą vertingą žuvį (pavyzdžiui, lydeką, sterką ar šamą) skaičiuojamas bazinis žalos tarifas, kuris gali siekti kelis šimtus eurų už vienetą. Jei žuvis sugauta draustinyje arba neršto metu, šis tarifas trigubėja.

Apibendrinimas

Nemokamos žvejybos galimybės Lietuvoje puikiai pritaikytos tam tikroms visuomenės grupėms, suteikiant senjorams, neįgaliesiems bei vaikams progą pilnavertiškai mėgautis gamtos teikiamais malonumais be finansinės naštos. Vis dėlto, nemokamas kelialapis prie ežero ar upės neatleidžia nuo pareigos būti atsakingu žveju. Prieš vykstant į žūklę, visada rekomenduojama pasitikrinti telkinio statusą Aplinkosaugos leidimų išdavimo sistemoje (ALIS), pasikartoti galiojančius žuvų dydžių limitus ir įsitikinti, kad su savimi turite galiojantį teisinį statusą įrodantį pažymėjimą. Švari aplinka ir pagarba taisyklėms užtikrina, kad žvejybos džiaugsmas išliks prieinamas ir ateities kartoms.