Nuo 2026 metų Lietuvoje didės minimali alga – ką tai reiškia darbuotojams ir valstybei

Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui nuo 2026 metų padidinti minimalią mėnesinę algą. Sprendimas palies dešimtis tūkstančių dirbančiųjų ir turės apčiuopiamą poveikį tiek gyventojų pajamoms, tiek valstybės biudžetui. Nors diskusijos tarp socialinių partnerių buvo sudėtingos, galutinis sprendimas žymi nuoseklią kryptį stiprinti mažiausiai uždirbančiųjų finansinį saugumą.

Kiek didės minimali mėnesinė alga

Nuo 2026 metų sausio 1 dienos minimali mėnesinė alga sieks 1153 eurus bruto. Šiuo metu galiojanti MMA yra 1038 eurai, tad augimas sudarys 115 eurų arba apie 11,1 proc. Kartu didinamas ir minimalus valandinis atlygis, kuris kils nuo 6,35 iki 7,05 euro, taip pat apie 11,1 proc.

Toks didinimas reiškia, kad net ir dirbant ne visą darbo laiką darbuotojai gaus didesnes pajamas, o atlygio pokytis bus juntamas jau pirmuose 2026 metų atlyginimuose.

Kiek padidės pajamos į rankas

Ministerijos preliminarūs skaičiavimai rodo, kad taikant tą patį neapmokestinamąjį pajamų dydį kaip ir dabar, MMA uždirbančiųjų pajamos po mokesčių kitąmet padidės apie 69 eurais ir sieks 846 eurus per mėnesį.

Šis rodiklis yra reikšmingas socialiniu požiūriu, nes viršija prognozuojamą 2026 metų santykinę skurdo rizikos ribą, kuri, pagal dabartines prognozes, gali siekti nuo 786 iki 799 eurų vienam asmeniui. Tai reiškia, kad dirbantys už minimalią algą statistiškai iškrenta iš didžiausios skurdo rizikos zonos.

Dabartinė situacija ir kontekstas

Šiuo metu minimali mėnesinė alga sudaro apie 43,5 proc. vidutinio bruto darbo užmokesčio šalyje. Po mokesčių MMA siekia apie 777 eurus, tai sudaro maždaug 53,2 proc. vidutinio neto atlyginimo.

Nuoseklus MMA didinimas pastaraisiais metais laikomas viena iš priemonių mažinti pajamų nelygybę ir skatinti darbo užmokesčio augimą žemiausioje atlyginimų grandyje.

Vyriausybės ir ministerijų pozicija

Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė pabrėžė, kad valstybės stiprybė matuojama tuo, kaip saugiai jaučiasi labiausiai pažeidžiami visuomenės nariai. Pasak jos, nuoseklus minimalios algos didinimas yra svarbi priemonė mažinant socialinę atskirtį ir stiprinant darbuotojų saugumą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė taip pat akcentavo, kad MMA augimas padeda darbuotojams gyventi oriau ir saugiau, o kartu prisideda prie bendro darbo užmokesčio augimo bei socialinio solidarumo stiprinimo visoje šalyje.

Trišalės tarybos nesutarimai

Sprendimas nebuvo priimtas be diskusijų. Rugsėjo 9 dieną vykusiame Trišalė taryba posėdyje socialiniams partneriams nepavyko susitarti dėl MMA dydžio nuo 2026 metų.

Darbuotojų atstovai siūlė minimalią algą kelti iki 1198 eurų. Tuo tarpu darbdavių pozicijos išsiskyrė – vieni siūlė didinti mažiau, kiti apskritai pasisakė prieš MMA didinimą. Kadangi bendro sprendimo nebuvo pasiekta, Vyriausybė priėmė sprendimą savarankiškai, įvertinusi ekonominius ir socialinius argumentus.

Kiek tai kainuos valstybei

Preliminariais Finansų ministerija skaičiavimais, minimalios mėnesinės algos ir minimaliojo valandinio atlygio didinimas pareikalaus apie 43,6 mln. eurų papildomų lėšų. Šios išlaidos daugiausia susijusios su viešojo sektoriaus atlyginimais ir didesnėmis socialinio draudimo įmokomis.

Vis dėlto dalis šių lėšų grįš į biudžetą per mokesčius ir didesnį vartojimą, nes augančios gyventojų pajamos dažniausiai skatina vidaus rinką.

Kiek darbuotojų pajus pokytį

Pagal „Sodros“ liepos mėnesio duomenis, minimalios algos didinimas tiesiogiai palies apie 120 tūkst. darbuotojų, dirbančių tiek visą, tiek ne visą darbo laiką. Tai viena didžiausių gyventojų grupių, kuriai valstybės sprendimai turi tiesioginį ir kasdienį poveikį.

Ką tai reiškia ilgalaikėje perspektyvoje

MMA didinimas nuo 2026 metų siunčia aiškią žinią apie valstybės kryptį – siekiama mažinti dirbančiųjų skurdą, stiprinti socialinį saugumą ir palaikyti darbo užmokesčio augimą. Nors daliai darbdavių tai reiškia didesnes sąnaudas, Vyriausybė pabrėžia balansą tarp ekonominio tvarumo ir socialinės atsakomybės.

Artėjant 2026 metams, šis sprendimas taps vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių mažiausiai uždirbančių Lietuvos gyventojų finansinę situaciją ir jų galimybes jaustis stabiliau sparčiai kintančioje ekonominėje aplinkoje.