Pašalpos emigrantams: Ar galima gauti pašalpą grįžus į Lietuvą?

Vis daugiau lietuvių, po metų ar net dešimtmečių praleistų užsienyje, nusprendžia sugrįžti gyventi į Lietuvą. Vienas svarbiausių praktinių klausimų – ar galima gauti socialines pašalpas grįžus iš emigracijos. Nors daug kas priklauso nuo individualios situacijos, yra aiškios taisyklės ir galimybės gauti paramą iš valstybės, jeigu tenkinamos tam tikros sąlygos.

Šiame straipsnyje aptarsime:

• Kada grįžus iš užsienio galima tikėtis pašalpos?

• Kokios socialinės išmokos prieinamos sugrįžusiam asmeniui?

• Kokie dokumentai reikalingi?

• Praktiniai patarimai, kaip nepraleisti svarbių terminų.

Ką reiškia „grįžęs emigrantas“?

Oficialiai sugrįžusiu emigrantu laikomas asmuo, kuris:

• Nuolat gyveno ir dirbo užsienyje,

• Turi panaikintą išvykimo registraciją arba deklaruoja grįžimą į Lietuvą,

• Neturi aktyvių pajamų ar darbo Lietuvoje (jeigu prašoma pašalpos),

• Gyvena Lietuvoje nuolat arba ketina gyventi čia ilgesnį laiką.

Svarbu: gyvenamosios vietos deklaravimas yra pirmas žingsnis, be kurio jokios socialinės išmokos nebus skiriamos.

Kokios pašalpos gali būti mokamos?

Sugrįžus iš užsienio, asmenys gali kreiptis dėl šių pagrindinių socialinių išmokų:

1. Socialinė pašalpa (vadinamoji „pašalpa nuo valstybės“)

Skiriama mažas pajamas turintiems asmenims. Privaloma sąlyga:

• Gyventi Lietuvoje ir neturėti pajamų arba jos turi būti žemiau skurdo ribos (2025 m. – apie 190-200 € mėnesiui vienam asmeniui).

2. Būsto šildymo ir vandens kompensacijos

Priklauso nuo šeimos pajamų ir turto. Galima gauti jau po kelių mėnesių gyvenimo Lietuvoje.

3. Bedarbio pašalpa

Skiriama tik tuo atveju, jei:

• Asmuo yra deklaruotas Užimtumo tarnyboje kaip ieškantis darbo;

• Prieš tai buvo dirbęs ir mokėjęs socialinio draudimo įmokas Lietuvoje (mažiausiai 12 mėn. per pastaruosius 30 mėn.).

Jei asmuo dirbo tik užsienyje, gali tekti perkelti socialinio draudimo stažą (per ES sistemą – U1 forma).

4. Vaiko pinigai

Kiekvienam vaikui iki 18 m. priklauso 94,50 € mėnesinė išmoka (2025 m.). Skiriama nepriklausomai nuo tėvų darbo statuso, jei vaikas gyvena Lietuvoje.

Ką būtina padaryti, norint gauti pašalpą?

1. Deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvoje.

2. Registruotis Užimtumo tarnyboje, jei ieškote darbo ar pašalpos.

3. Kreiptis į savivaldybės socialinės paramos skyrių dėl pašalpų ar kompensacijų.

4. Pateikti dokumentus apie pajamas, turtą ir darbo patirtį (taip pat U1 forma, jei dirbote ES šalyse).

5. Stebėti terminus – dauguma išmokų mokamos nuo prašymo pateikimo dienos, ne atgaline data!

Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti

Naudingi patarimai grįžusiems

✅ Naudokitės SPIS sistema (spis.lt) – daug lengviau pateikti prašymus dėl pašalpų;
✅ Išsiaiškinkite savo stažo perkeliamumo galimybes – ES šalyse dirbę lietuviai gali perkelti pensijų ir pašalpų duomenis;
✅ Kreipkitės į socialinius darbuotojus savo savivaldybėje – jie padės užpildyti dokumentus;
✅ Turėkite aiškius dokumentus: darbų pažymas, gyvenamosios vietos deklaracijas, šeimos narių duomenis;
✅ Jei turite vaikų – pateikite jų gimimo liudijimus, net jei jie gimė užsienyje.

Apibendrinimas: ką sužinojome?

✔ Grįžus iš emigracijos į Lietuvą, galima gauti socialinę paramą, jei gyvenama Lietuvoje ir deklaruota gyvenamoji vieta;
✔ Svarbiausios išmokos: socialinė pašalpa, vaiko pinigai, kompensacijos už būsto išlaidas, kartais – bedarbio pašalpa;
✔ Reikia kreiptis į savivaldybę ir Užimtumo tarnybą, pateikti dokumentus apie pajamas, gyvenamąją vietą ir darbinę veiklą;
✔ Dirbusiems ES šalyse aktualu U1 forma, kuri padeda perkelti socialinį stažą į Lietuvą;
✔ Kuo greičiau kreipsitės – tuo anksčiau prasidės pašalpų mokėjimas.