Senovės Graikija – įdomioji istorija ir dalykai, kurių nežinojote

Senovės Graikija – tai civilizacija, kuriai pasaulis gali būti dėkingas už demokratiją, olimpines žaidynes, filosofiją, architektūrą, teatrą ir net… robotikos užuomazgas! Jos poveikis jaučiamas iki šių dienų. Nors esame girdėję apie Heraklį ar Sokratą, ši civilizacija slepia dar daugiau intriguojančių faktų, kurių dauguma net istorijos entuziastams – naujiena.

Pagrindiniai laikotarpiai

Graikų švietimas ir ugdymas

Graikai labai vertino išsilavinimą, ypač Atėnuose, kur berniukai buvo mokomi:

• Rašymo ir skaitymo (naudojant vaškuotas lenteles),

• Poetikos ir muzikos,

• Sporto (palestrae – treniruočių aikštelėse),

• Filosofijos ir retorikos (vėliau – Sokrato, Platono ir Aristotelio mokyklos).

Tuo tarpu Spartoje švietimas buvo visai kitoks – orientuotas į karinę drausmę ir ištvermę. Berniukai nuo 7 metų gyveno kariuomenėje, kur buvo mokomi kariauti, kęsti skausmą ir būti ištikimi valstybei.

Architektūra – simetrijos ir grožio triumfas

Senovės graikai tikėjo, kad grožis turi būti susijęs su matematine tvarka, todėl jų pastatai pasižymėjo harmoningais proporcijų skaičiavimais.

Pagrindiniai architektūros bruožai:

• Dorėniniai, jonėniniai ir korintiniai stulpai – žinomi iki šiol,

• Partenonas – Atėnuose esanti šventykla deivei Atėnei, laikoma idealiu proporcijos pavyzdžiu,

• Amfiteatrai – puiki akustika net be mikrofonų!

Be to, graikai naudojo optines iliuzijas: Partenono stulpai yra šiek tiek išlenkti, kad iš tolo atrodytų tiesūs – tai neįtikėtinas inžinerinis sprendimas.

Kariuomenė ir gynyba

Graikijos miestai-valstybės turėjo savas kariuomenes. Dvi garsiausios karinės jėgos:

• Sparta – profesionali kariuomenė, kareiviai (hoplitai) buvo treniruojami nuo vaikystės.

• Atėnai – turėjo stiprią laivyną ir karinį rezervą, bet buvo labiau kultūrinė nei karinė jėga.

Garsiausias ginklas – falanga – glaudžiai išrikiuota hoplitų siena, su ilgomis ietimis (sarisomis), kurią buvo sunku pralaužti.

Menas ir teatras – nuo dievų iki tragedijų

Senovės graikai sukūrė pamatus teatrui. Pirmieji spektakliai buvo religinės apeigos, vėliau virto tragedijomis ir komedijomis:

• Tragedijų kūrėjai: Aischilas, Sofoklis, Euripidas.

• Komedijų meistras: Aristofanas.

Graikų skulptūros siekė tobulo kūno atvaizdo – ne idealizuoto, bet matematiškai proporcingo. Skulptūros atspindėjo ne tik fizinį grožį, bet ir vidines žmogaus savybes.

Palikimas šiandien

Dar keli faktai, kurie jus nustebins

• Delfų orakulas buvo laikomas šventu ryšiu tarp dievų ir žmonių – valstybės vadovai kreipdavosi patarimo prieš karus ar svarbius sprendimus.

• Graikų mityba buvo laikoma viena iš sveikiausių: alyvuogių aliejus, žuvis, duona, vynuogės ir figos dominavo racione.

• Graikai rašė nuo dešinės į kairę, kol vėliau perėjo prie mums įprasto rašymo būdo.

• Muzika buvo visur – karo metu, šventėse, sporte ir net gydyme.

Patarimai istorijos mėgėjams

• Peržiūrėkite dokumentiką „The Greeks: Crucible of Civilization“ (PBS)

• Lankykitės virtualiai: Akropolis Atėnuose 3D turas

• Sekite graikų mitologijos tinklalaides ar skaitykite Ovidijaus „Metamorfozes“

Apibendrinimas

Senovės Graikija buvo ne tik išminties ir kultūros lopšys, bet ir technologijų, architektūros bei socialinių idėjų ištaka. Tai civilizacija, kuri savo palikimu formavo vakarų pasaulį. Nuo žaidynių iki žodžių, nuo demokratijos iki dievų – graikai vis dar gyvena mūsų kasdienybėje.