Kylant degalų kainoms, lietuviai ieško būdų, kaip važiuoti pigiau. Internetas pilnas patarimų apie „ekonomišką vairavimą“, padangų slėgį ar net degalų priedus. Tačiau egzistuoja vienas slaptas metodas, kurį taiko vis daugiau žmonių, nors apie jį beveik nekalbama. Kodėl? Nes tai pigus, paprastas ir… per daug efektyvus?

Šiame straipsnyje atskleisime, ką daro taupūs vairuotojai Lietuvoje, kaip tai veikia, ar tai saugu, ir kiek galima sutaupyti kiekvieną mėnesį.

Ką daro sumaniausi vairuotojai?

Slaptas metodas – važinėjimas naudojant alternatyvius degalų pildymo taškus, dažnai nepažymėtus populiariose programėlėse. Tai reiškia:

• degalų pylimas tiesiai iš tiekėjų bazės,

• kooperatyvų degalinės su narių nuolaidomis,

• lenktynių ar servisų degalų likučiai,

• net didelių įmonių vidaus degalinės, kuriose kartais leidžiama piltis „saviškiams“.

Šie šaltiniai dažnai siūlo 5–15 ct/l mažesnę kainą nei komercinės degalinės, o kai kuriais atvejais – net daugiau.

Kodėl tai veikia?

Dauguma vairuotojų moka „pilną“ kainą, nes perka iš žinomų degalinių, kur kainą sudaro:

• degalų pirkimo kaina,

• logistika,

• reklama,

• degalinės aptarnavimas ir personalas.

Alternatyvūs šaltiniai šias išlaidas sumažina arba visai pašalina. Kai kurie tiekėjai degalus gauna dideliais kiekiais tiesiai iš Klaipėdos terminalo, o paskui perparduoda klientams be tarpininkų.

Ar tai legalu ir saugu?

Legalumas:

• Jei degalai įsigyjami su sąskaita, tai visiškai teisėta.

• Kai kurios kooperatyvų degalinės reikalauja būti nariu, tačiau tai nėra nelegalu – tai tiesiog uždaras tinklas.

Saugumas:

• Dauguma alternatyvių tiekėjų naudoja tas pačias tiekimo grandines kaip ir komercinės degalinės.

• Rizika didesnė tik perkant „iš bagažinės“ ar neoficialiai – to vengti būtina.

Palyginimas: kiek iš tikrųjų galima sutaupyti?

Papildomi „slaptų taupytojų“ triukai:

1. Pirkimas ryte arba vakarais
   – Kai kurios vietos keičia kainas per dieną. Ryte degalai būna pigesni.

2. Bendruomeniniai susitarimai
   – Kai kurie gyvenantys kaimuose ar miesteliuose buriasi ir perka degalus bendrai – taip gauna didmenines kainas.

3. Mobilios degalinės
   – Kai kurie tiekėjai siūlo atvežimą į namus – ypač ūkininkams ar įmonėms. Sutartys su jais leidžia naudotis tais pačiais šaltiniais.

4. Nuolaidų kortelės bendruomenėms
   – Statybų įmonės, ūkininkai ar taksi įmonės turi specialias nuolaidas – prisijungus prie tokių grupių galima naudotis jų kortelėmis teisėtai.

Kodėl apie tai niekas garsiai nekalba?

• Konkurencijos baimė: mažai žinomos vietos nenori reklamuotis, kad išlaikytų mažas kainas.

• Komercinių degalinių spaudimas: kai kurios oficialios stotys nepalankiai žiūri į pigesnius šaltinius.

• Nežinojimas: daugelis tiesiog nežino, kad tokios galimybės egzistuoja.

Ką sužinojome?

• Lietuvoje yra realių būdų taupyti degalus net 20–30 € per mėnesį.

• Alternatyvūs tiekimo taškai – tai ne rizikingas eksperimentas, o efektyvi, dažnai teisėta praktika.

• Svarbu žinoti, kur ir kaip įsigyti kokybiškus degalus už mažesnę kainą.

• Ši informacija dažnai lieka šešėlyje, nes nauda yra tiesiog per didelė, kad ja dalintųsi visi.