Smidrų kenkėjai: kaip apsaugoti dekoratyvinius augalus?

Smidrai (dar žinomi kaip asparagai), gebenės, palmės ir kiti kambariniai bei šiltnaminiai augalai dažnai tampa pavojingų kenkėjų taikiniu. Nors gėlių ligos sukelia nemažai rūpesčių, vabzdžių ir erkučių daroma žala gali būti dar staigesnė ir klastingesnė. Šie mažyčiai, plika akimi sunkiai pastebimi smidrų kenkėjai siurbia augalų sultis, stabdo jų augimą ir, nesiimant priemonių, gali visiškai sunaikinti jūsų puoselėjamus žaliuosius kampelius.

Šiame informaciniame straipsnyje apžvelgsime du pavojingiausius kenkėjus – oleandrinį skydamarį bei paprastąją voratinklinę erkutę, ir pasidalinsime efektyviais būdais jiems įveikti.

Pavojingiausi smidrų ir kambarinių augalų kenkėjai

Norint išlaikyti augalus sveikus, būtina reguliariai tikrinti jų stiebus bei lapus. Žemiau pateiktoje lentelėje rasite pagrindinius kenkėjus, jų požymius ir daromą žalą:

Kaip atpažinti ir naikinti šiuos kenkėjus?

Kovojant su šiais parazitais, laikas yra svarbiausias faktorius. Susipažinkite, kaip vystosi šie kenkėjai ir kokios priemonės padeda juos sunaikinti.

1. Oleandrinis skydamaris – nejudrus, bet pavojingas priešas

Šis kenkėjas labai dažnai užpuola smidrus ir kietalapius kambarinius augalus. Jį identifikuoti galima iš pilkų, apie 2 mm skersmens, šiek tiek išgaubtų apvalių skydelių. Po šiuo apsauginiu skydeliu slepiasi kriaušės formos, geltonos spalvos, bekojė patelė.

Didžiausia problema tampa ką tik išsiritusios lervos. Pradžioje jos būna itin judrios, tačiau greitai susiranda patogią vietą, prisisiurbia prie augalo šakučių bei lapų ir pradeda intensyviai čiulpti sultis. Pažeistose vietose augalo audiniai netenka chlorofilo, todėl atsiranda matomos gelsvos dėmės, o augalas pradeda silpti.

• Kovos priemonės: Efektyviausia kova vyksta pavasarį, kuomet ritasi nauja skydamarių lervų karta ir jos dar nėra spėjusios užsiauginti apsauginio skydelio. Šiuo laikotarpiu augalus rekomenduojama purkšti 0,2% karbofoso arba trichlormetafoso-3 tirpalu, procedūrą kartojant kas 5–7 dienas.

2. Paprastoji voratinklinė erkutė – nematomas šiltnamių siaubas

Voratinklinė erkutė yra neįtikėtinai mažas (vos 0,5 mm ilgio), 4 poras kojų turintis voragyvis. Jų spalva gali varijuoti nuo gelsvai žalsvos iki rausvos, o lervos turi 3 poras kojų. Šie kenkėjai masiškai veisiasi sausame ir karštame ore, todėl šiltnamiai ir kambariai joms yra ideali aplinka.

Tiek suaugusios erkutės, tiek jų lervos įsikuria apatinėje lapų pusėje. Jos apraizgo augalą plonyčiu, vos matomu voratinkliu ir maitinasi jo sultimis. Pirmieji signalai – pabalę lapų taškeliai, kurie vėliau virsta geltonomis dėmėmis. Smarkiai apnikto augalo lapai pradeda masiniu būdu kristi, o laiku nesuteikus pagalbos, augalas tiesiog žūva.

• Kovos priemonės: Pastebėjus voratinklines erkutes, augalus reikia purkšti 0,2% karbofoso ir 0,3% efirsulfonato mišiniu. Taip pat veiksmingas yra substrato laistymas 0,1% rogoro tirpalu, kuris padeda sistemiškai apsaugoti augalo sultis nuo parazitų.

Patarimai gaminant saugią aplinką augalams

• Drėgmės palaikymas: Voratinklinės erkutės nepakenčia drėgmės. Reguliarus smidrų ir kitų augalų purškimas minkštu vandeniu bei kambario drėkinimas yra geriausia prevencinė priemonė.

• Karantinas naujiems augalams: Parsinešę naują gėlę iš parduotuvės, bent dvi savaites palaikykite ją atskirai nuo kitų augalų, kad įsitikintumėte, jog ant jos nėra pasislėpusių skydamarių ar erkučių.

• Mechaninis valymas: Jei skydamarių pastebėjote nedaug, juos galima mechaniškai nuvalyti kempinėle ar vatos tamponėliu, suvilgytu muilo tirpale arba spirite.

Kodėl verta reaguoti nedelsiant?

Smidrų kenkėjai dauginasi geometrine progresija. Šiltnamio sąlygomis viena voratinklinės erkutės patelė per trumpą laiką gali duoti pradžią tūkstantinei kolonijai, todėl delsimas gali kainuoti visą jūsų gėlių kolekciją.

Kodėl verta prižiūrėti augalus?

Alternatyvios apsaugos versijos

Jei nenorite naudoti stiprių cheminių preparatų gyvenamosiose patalpose, galite išbandyti šias alternatyvas:

• Žaliasis muilas ir Neem (nimbažolės) aliejus: Tai puikus natūralus mišinys, kuris padengia kenkėjus plėvele, neleidžia jiems kvėpuoti ir maitintis. Labai efektyvu prieš jaunas skydamarių lervas.

• Plėšriosios erkutės (Phytoseiulus persimilis): Šiltnamiuose galima panaudoti biologinę kontrolę – paleisti naudingas plėšriąsias erkutes, kurios maitinasi voratinklinėmis erkutėmis, visiškai nekenkdamos pačiam augalui.

5 įdomūs faktai apie šiuos kenkėjus

1. Šarvuota apsauga: Skydamario skydelis yra sudarytas iš vaškinių išskyrų ir numestų lervų kailiukų – ši danga yra tokia tvirta, kad suaugusio kenkėjo beveik neveikia įprasti kontaktiniai purškiami insekticidai.

2. Platinimas vėju: Mažytės voratinklinės erkutės naudoja savo voratinklį kaip parašiutą – pasigavusios oro srovę, jos gali nuskristi ant kitų augalų, esančių kitame kambario gale.

3. Smidrų jautrumas: Smidrų lapeliai (filokladijos) yra labai smulkūs, todėl praradus net nedidelį kiekį sulčių, šakelės greitai pagelsta ir nukrenta.

4. Paslėptas gyvenimas: Skydamarių patelės visą savo suaugusiojo gyvenimą praleidžia vienoje vietoje, visiškai nejudėdamos.

5. Žiemojimo ypatumai: Voratinklinės erkutės patelės, pajutusios rudens vėsą ir šviesos trūkumą, keičia spalvą į ryškiai oranžinę ir slepiasi vazonų plyšiuose ar žemėje, kur gali išgyventi iki pavasario be maisto.

Pabaigai

Kambariniai smidrai bei gebenės džiugins savo žaluma tik tuomet, jei laiku pastebėsite nekviestus svečius. Oleandrinis skydamaris ir voratinklinė erkutė yra klastingi, tačiau žinant jų biologiją ir naudojant teisingas kovos priemones, pergalė bus jūsų pusėje. Tai vienas iš tų straipsnių, kurį verta išsisaugoti ir turėti po ranka kiekvienam gėlininkui!