Snieguolė ir septyni nykštukai: Pasaka vaikams

Informacija apie pasaką
Kilmė: „Snieguolė ir septyni nykštukai“ – tai viena iš garsiausių pasakų, kurią pirmą kartą aprašė vokiečių autoriai Jacobas ir Wilhelmas Grimm. Pasaka apie gerą ir kilnią mergaitę, kovojančią su pikta ir pavydžia motina, ir apie tai, kaip meilė ir draugystė įveikia net pačias didžiausias negandas, tapo viena iš mylimiausių vaikų pasakų visame pasaulyje.

Tinkamas amžius: Ši pasaka skirta vaikams nuo 4 iki 8 metų amžiaus. Ji moko apie gėrio pergalę prieš blogį, apie svarbą būti kilniems ir nepasiduoti, nepaisant sunkumų.

Snieguolė ir septyni nykštukai: Pasaka vaikams

Seniai, labai seniai, gyveno karalius ir karalienė. Jie buvo labai laimingi, tačiau jų gyvenime trūko vieno dalyko – vaiko. Po ilgų metų laukimo, karalienė pagimdė gražią dukrą, kurią pavadino Snieguole. Snieguolė buvo nuostabi mergaitė su sniego baltumo oda, juodais plaukais ir raudonomis lūpomis. Visi ją mylėjo dėl jos gerumo ir neapsakomo grožio.

Tačiau, kai Snieguolė dar buvo maža, karalienė mirė, o karalius vėl vedė kitą moterį. Ši naujoji karalienė buvo labai graži, tačiau ji buvo ir labai pavydi. Jos vienintelis tikslas buvo tapti pačia gražiausia pasaulyje ir dėl to ji nuolat klausinėjo savo stebuklingo veidrodžio, kas yra gražiausia pasaulyje.

„Veidrodėli, veidrodėli, kas gražiausia pasaulyje?“ – klausdavo ji.

„Tu esi graži, karalienė,“ – atsakydavo veidrodis. „Bet Snieguolė, karaliaus dukra, yra gražesnė už tave.“

Pikta karalienė, sužinojusi, kad Snieguolė yra gražesnė už ją, nusprendė ją sunaikinti. Ji liepė medžiotojui nuvesti Snieguolę į mišką ir ją nužudyti. Tačiau medžiotojas, pamatęs švelnią ir nekaltą mergaitę, to padaryti nesugebėjo. Vietoj to, jis leido Snieguolei pabėgti ir pasislėpti miške.

Snieguolė klajojo miške, kol galiausiai atrado mažą, jaukią trobelę. Įėjusi į ją, ji pamatė septynis nykštukus, kurie dirbo kasdienius darbus, nesugebėdami susitvarkyti su namais, nes jų rankos buvo mažos ir silpnos.

Nykštukai, pamatę Snieguolę, buvo nustebinti, tačiau ją priėmė su atviromis širdimis ir pasiūlė jai pasilikti. Jie perspėjo ją būti atsargia, nes žinojo apie piktąją karalienę.

Snieguolė gyveno su nykštukais, kurie ją saugojo ir rūpinosi ja. Jie buvo tikri draugai, ir jie visi džiaugėsi jos buvimu. Tačiau piktąją karalienę vis dar piktino, kad Snieguolė gyva ir toliau vis gražėja. Vieną dieną, klausydama savo stebuklingo veidrodžio, ji nuolat girdėjo kaip Snieguolė gyvena ir dar labiau gražėja.

„Veidrodėli, veidrodėli, kas gražiausia šiam pasaulyje?“ – klausė ji.

„Snieguolė, karaliaus dukra, yra gražesnė už tave,“ – atsakė veidrodis.

Karalienei įgriso šie veidrodėlio žodžiai. Ji apsivilko sena moters apranga ir atėjo pas nykštukus į namus su nuodingu obuoliu. Snieguolė, nieko neįtardama, priėmė obuolį kaip dovanėlę ir, kai ji jo atsikando, paniro į gilų miegą, iš kurio niekas negalėjo jos pažadinti.

Nykštukai sužinojo, kad Snieguolė neprabus, ir labai nuliūdo. Jie paguldė ją  stikliniame karste ir su meile ją saugojo. Laikui bėgant, į mišką atėjo jaunas princas, kuris iš karto pamilo Snieguolę, nes jau seniai buvo girdėjęs apie jos grožį ir gerumą. Jis priėjo prie jos karsto ir, pasiryžęs ją pažadinti, švelniai pabučiavo ją.

Stebuklas! Snieguolė pabudo! Ji buvo laiminga, kad pagaliau sutiko savo meilę. Princas ir Snieguolė susituokė, ir jie ilgai ir laimingai gyveno. Piktajai karalienei niekas nepadėjo – ji tapo sugniuždyta dėl savo piktybiško elgesio.

Snieguolė ir princas gyveno ilgai ir laimingai, ir septyni nykštukai dažnai juos lankydavo, džiaugdamiesi draugyste ir meile, kurią jie visi dalijosi.

Pasakos apibendrinimas:

„Snieguolė ir septyni nykštukai“ moko apie meilės ir draugystės svarbą, taip pat apie tai, kad gėris visada nugali blogį. Pasaka pabrėžia, kad tikras grožis ateina iš širdies ir kad meilė ir rūpestis vienas kitam yra svarbiausi dalykai gyvenime.