Sovietų Sąjungos kosminės lenktynės: Buran prieš NASA
Sovietų Sąjungos kosminės lenktynės: Buran prieš NASA
Reklama
1969 m. amerikiečiai išsilaipino Mėnulyje, o tai buvo didelis smūgis Sovietų Sąjungai. Tačiau SSRS neatsisakė savo ambicijų – vietoj to ji ėmėsi kurti naujas technologijas, kurios leistų dominuoti orbitoje.
Šiuo laikotarpiu NASA pradėjo vystyti „Space Shuttle“ programą, kurios tikslas buvo sukurti daugkartinio naudojimo erdvėlaivį. Tai buvo milžiniškas šuolis pirmyn – „Shuttle“ galėjo kilti į orbitą, pristatyti krovinius ir grįžti į Žemę, o po remonto vėl būti naudojamas.
Sovietų Sąjunga šią idėją laikė ne tik technologiniu proveržiu, bet ir grėsme. SSRS žvalgyba manė, kad NASA „Shuttle“ gali būti naudojamas kariniams tikslams, pavyzdžiui, nešti branduolinius ginklus į orbitą ar net smogti iš kosmoso.
Tai privertė SSRS imtis atsakomųjų veiksmų – 1976 m. prasidėjo „Buran“ programa.
Buran prieš Shuttle: kas buvo panašu ir kas skyrėsi?
Nors „Buran“ iš išorės atrodė beveik identiškas NASA „Shuttle“, technologijos viduje buvo kitokios.
| Savybė | Buranas (SSRS) | Space Shuttle (NASA) |
|---|---|---|
| Pirmasis skrydis | 1988 m. (be įgulos) | 1981 m. (su astronautais) |
| Autonominis valdymas | Taip – galėjo skristi be pilotų | Ne – reikėjo astronautų |
| Keliamoji galia | 30 tonų | 24 tonos |
| Pagrindiniai varikliai | Ant „Energija“ raketos | Integruoti į „Shuttle“ |
| Saugumas | Geresnis – neturėjo pavojingų degalų bakų po sparnais | Didesnė rizika – NASA patyrė dvi katastrofas |
Kuo „Buran“ buvo geresnis?
✅ Geresnis saugumas – „Buran“ neturėjo didžiulių degalų bakų po sparnais, kurie sukėlė problemas „Space Shuttle“.
✅ Autonominis skrydis – jis galėjo skristi be astronautų, o „Shuttle“ to negalėjo.
✅ Didesnė keliamoji galia – „Buran“ galėjo gabenti sunkesnius krovinius.
Pirmasis (ir paskutinis) „Buran“ skrydis
1988 m. lapkričio 15 d. „Buran“ pakilo į kosmosą su „Energija“ raketa iš Baikonūro kosmodromo. Jis atliko du orbitos apsisukimus ir po 206 minučių sėkmingai nusileido.
Tai buvo didžiulis SSRS pasiekimas – „Buran“ tapo pirmuoju daugkartiniu erdvėlaiviu, kuris skrydį atliko visiškai be žmogaus įsikišimo.
Tačiau šis skrydis tapo ir paskutiniu…
Kodėl „Buran“ programa žlugo?
💰 Per brangu – projektas kainavo apie 16 milijardų rublių (dabartiniais pinigais – dešimtys milijardų dolerių).
📉 Ekonominė krizė – 1991 m. Sovietų Sąjunga žlugo, todėl finansavimas buvo nutrauktas.
🚀 Nebuvo aiškaus panaudojimo – skirtingai nei „Shuttle“, kuris statė Tarptautinę kosminę stotį, „Buran“ neturėjo aiškios misijos.
☠ NASA problemos atbaidė SSRS – po 1986 m. „Challenger“ katastrofos daugelis Sovietų mokslininkų suabejojo daugkartinių erdvėlaivių saugumu.
2002 m. Baikonūro angare sugriuvus stogui, „Buran“ buvo sunaikintas.
Ką „Buran“ paliko ateities kosmonautikai?
Nors projektas nepavyko, „Buran“ paliko svarbų palikimą:
🚀 Autonominis tūpimas – ši technologija vėliau buvo naudojama kituose erdvėlaiviuose.
🛰 „Energija“ raketa – ji galėjo iškelti didelius krovinius ir galbūt būtų padėjusi kurti tolimesnes misijas.
🇨🇳 Kinijos įkvėpimas – Kinija, kurdama savo erdvėlaivius, remiasi kai kuriomis „Buran“ technologijomis.
Apibendrinimas
„Buran“ buvo vienas ambicingiausių Sovietų Sąjungos projektų, tačiau istorija jam nesusiklostė palankiai. Jei SSRS būtų išlikusi, galbūt šiandien jis būtų naudojamas kelionėms į Mėnulį ar Marsą.
Visgi, ši kosminių lenktynių dalis rodo, kad Šaltasis karas neapsiribojo tik politine kova – jis buvo ir mokslo bei technologijų lenktynės, kurios paliko ryškų pėdsaką žmonijos istorijoje.
