Sutrikęs dantų dygimas vaikui – ką daryti ir kur kreiptis?

Dantų dygimas – vienas svarbiausių kūdikio augimo etapų, tačiau kai šis procesas sutrinka, tėvams kyla daug nerimo. Kodėl dantys vėluoja dygti? Ar tai pavojinga? Ką daryti, jei dantys auga netaisyklingai ar kelia skausmą? Šiame straipsnyje pateikiama išsami informacija apie sutrikusį dantų dygimą, jo priežastis ir veiksmus, kuriuos verta atlikti laiku.

Kada turėtų pradėti dygti dantys?

Paprastai pirmieji pieniniai dantys pradeda dygti 6-10 mėnesių amžiaus. Dažniausiai pirmieji pasirodo apatiniai centriniai kandžiai, o paskutiniai – antrieji krūminiai, maždaug iki 2,5-3 metų. Vis dėlto kiekvienas vaikas vystosi skirtingai, todėl kelių mėnesių skirtumai dažniausiai nėra laikomi problema.

Sutrikusio dantų dygimo požymiai

Jeigu vaiko dantys vėluoja arba dygsta netaisyklingai, gali pasireikšti šie požymiai:

• Dantys neišdygsta iki 12 mėnesių ar vėliau

• Dygsta netvarkingai arba netaisyklinga kryptimi

• Dantenos ištinusios, bet dantys nepasirodo

• Vaikas labai neramus, karščiuoja, blogai miega

• Sunku kramtyti ar čiulpti

Jeigu šie požymiai užsitęsia ilgiau nei kelias savaites – vertėtų kreiptis į gydytoją odontologą ar vaikų odontologą.

Galimos priežastys, kodėl dantų dygimas vėluoja

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Tėvams patariama nepanikuoti, bet atkreipti dėmesį į šiuos atvejus:

• Vaikui sukanka 1 metai, o dar neišdygo nė vienas dantis.

• Matosi, kad dantys dygsta neteisingai – krypsta, persidengia ar auga dantenų viduje.

• Dantų dygimą lydi aukšta temperatūra, kraujavimas ar stiprus skausmas.

• Dantys dygsta, bet atrodo minkšti, dėmėti ar netirpūs – tai gali reikšti emalio pažeidimą ar rachitą.

Tokiais atvejais reikia kreiptis į:

• Vaikų odontologą (odontopediatrą) – jis įvertins dygimo eigą ir burnos būklę.

• Pediatrą – jeigu įtariamas bendras vystymosi ar vitaminų trūkumo sutrikimas.

• Endokrinologą – jei įtariama hormoninė ar skydliaukės problema.

Kaip padėti vaikui, kai dygsta dantys

Nors pats dygimo procesas neišvengiamas, tėvai gali palengvinti vaikui diskomfortą:

1. Naudoti vėsinamus kramtukus – jie mažina dantenų tinimą.

2. Masažuoti dantenas švariu pirštu ar specialiu masažuokliu.

3. Laikytis tinkamos mitybos – užtikrinti kalcio, vitamino D ir fosforo kiekį maiste.

4. Naudoti dantų dygimo gelius – jei gydytojas pataria, galima naudoti vaistažolių ar vaistinius gelius nuo skausmo.

5. Stebėti vaiko temperatūrą ir nuotaiką – ilgalaikis karščiavimas reikalauja gydytojo apžiūros.

Dantų priežiūra nuo pirmo dantuko

Vos tik išdygus pirmam dantukui, reikia pradėti burnos higienos rutiną. Rekomenduojama:

• Valyti dantukus minkštu šepetėliu ir mažylių dantų pasta.

• Nenaudoti cukringų gėrimų ar maisto prieš miegą.

• Vengti ilgai paliekamo buteliuko su sultimis – tai gali skatinti „buteliuko kariesą“.

• Reguliariai lankytis pas odontologą – pirmasis vizitas turėtų būti iki 1 metų amžiaus.

Naudingi patarimai tėvams

• Stebėkite, bet nepanikuokite. Kiekvienas vaikas vystosi individualiai.

• Papildykite vaiko mitybą vitaminais, jei pediatras rekomenduoja.

• Neužsiimkite savigyda. Nenaudokite neaiškių „liaudiškų“ priemonių.

• Fiksuokite dygimo eigą. Tai padės gydytojui įvertinti procesą.

Išvada

Sutrikęs dantų dygimas nebūtinai reiškia rimtą problemą, tačiau laiku pastebėjus nukrypimus galima išvengti komplikacijų. Reguliarūs apsilankymai pas pediatrą ir odontologą padeda užtikrinti, kad vaiko dantys vystytųsi sveikai, o burnos higiena nuo mažų dienų taptų įpročiu.