„Toyota Corolla 3-oji karta“ (1974–1979 m.) tapo svarbiu žingsniu šio modelio evoliucijoje, nes ji ne tik atnaujino dizainą, bet ir pasiūlė daugiau technologijų, komforto bei našumo. 1970-ųjų viduryje, pasaulis patyrė ekonomines problemas dėl naftos krizės, tačiau „Corolla“ sugebėjo išlaikyti savo populiarumą ir toliau būti prieinama plačiai auditorijai. Trečioji karta buvo pagrįsta naujais principais: didesnė galia, patogesnis važiavimas ir aukštesnė saugumo kokybė.

Ši karta taip pat išsiskyrė naujais kėbulo tipais, tarp kurių buvo tiek hečbekai, tiek sedanas, pritaikyti skirtingiems vairuotojų poreikiams. „Corolla 3-oji karta“ tapo dar populiaresnė ne tik Japonijoje, bet ir kitose pasaulio rinkose, tokiuose kaip Šiaurės Amerika ir Europa.

Varikliai ir techninės specifikacijos

„Toyota Corolla 3-oji karta“ pristatė įvairius variklių variantus, kurie ne tik pagerino automobilio našumą, bet ir pasiūlė geresnį degalų efektyvumą, kas buvo itin svarbu tuo metu, kai naftos krizė paveikė daugelį automobilių savininkų.

Sistemos ir transmisija:

• 4 greičių mechaninė pavarų dėžė ir 5 greičių mechaninė pavarų dėžė buvo prieinamos su aukštesniais varikliais.
• Galima buvo pasirinkti tiek priekinę (FWD), tiek galinę (RWD) varomąją ašį, priklausomai nuo pasirinkto modelio.

Privalumai

1. Patobulintas komfortas. „Corolla 3-oji karta“ pasiūlė didesnį komfortą salone, su daugiau erdvės, geresnėmis sėdynėmis ir daugiau dėmesio detalėms. Tai padėjo pagerinti kelionių patirtį tiek trumpais, tiek ilgais atstumais.
2. Didėjantis našumas. Variklio galia buvo padidinta, todėl automobilis tapo dinamiškesnis ir geriau tiksli ilgesnėms kelionėms bei greitkeliams.
3. Ekonomiškumas ir degalų efektyvumas. Kaip ir ankstesnės kartos, trečioji „Corolla“ išliko labai ekonomiška ir degalus taupanti transporto priemonė, kas buvo itin svarbu 1970-aisiais, kuomet degalų kainos kėlė daug klausimų.
4. Patikimumas. Corolla vis dar buvo žinoma dėl savo ilgaamžiškumo ir mažų priežiūros išlaidų, o jos populiarumas tik augo.

Trūkumai

1. Komforto ribotumas ilgesnėse kelionėse. Nors salono erdvė ir komfortas pagerėjo, ilgose kelionėse buvo galima pastebėti, kad sėdynės vis dar nėra visiškai patogios, ypač palyginus su kai kuriais konkurentais.
2. Išorinės apdailos ir medžiagų kokybė. Palyginti su brangesniais konkurentais, „Corolla“ 3-oji karta buvo paprastesnė, ypač kai kalbama apie išorinę apdailą ir medžiagas, kurios nebuvo pačios aukščiausios kokybės.
3. Ribotas salono komfortas. Nors buvo užtikrinta daugiau vietos, salone vis tiek buvo ribota vietos, ypač galinėje sėdynių eilėje.

Dažniausi gedimai

• Vairo stiprintuvo problemos. Kai kuriuose modeliuose buvo pastebėtos problemos su vairo stiprintuvu, ypač kai automobilis turėjo daug kilometrų.
• Pakabos nusidėvėjimas. Dėl pakabos konstrukcijos, kai kurie „Corolla“ 3-osios kartos modeliai turėjo problemų su amortizatoriais ir spyruoklėmis, ypač važiuojant nelygiais keliais.
• Karbiuratoriaus ir kuro tiekimo problemos. Kai kurie automobiliai turėjo problemų su karbiuratoriumi, todėl pasireikšdavo variklio prastas veikimas arba problemos su užvedimu.

Apibendrinimas

„Toyota Corolla 3-oji karta“ (1974–1979 m.) buvo reikšmingas žingsnis į priekį, pasiūlydamas geresnį komfortą, didesnį našumą ir dar didesnį patikimumą. Ši karta išlaikė „Corolla“ tradicijas – paprastumą, ilgaamžiškumą ir ekonomiškumą, tačiau ir pridėjo kelis patobulinimus, kurie ją padarė dar geresniu pasirinkimu vairuotojams. Palyginti su ankstesnėmis kartomis, ši buvo dinamiškesnė ir komfortiškesnė, tačiau ir toliau išliko kaip ekonomiškas ir patikimas pasirinkimas. Nors turėjo tam tikrų trūkumų, tokių kaip salono komforto ribotumai, „Corolla 3-oji karta“ tapo dar labiau pripažinta visame pasaulyje ir buvo svarbus modelis „Toyota“ sėkmės istorijoje.