Daug žmonių matchą pradeda gerti dėl labai paprastos priežasties – pavargsta nuo kavos. Ne nuo skonio, o nuo jausmo po jos. Vieniems po kelių puodelių pradeda drebėti rankos, kiti jaučiasi irzlūs, o dar kiti po pietų visiškai atsijungia, nors ryte dar jautė energijos pliūpsnį. Tuo tarpu internete nuolat kartojama, kad matcha, kuri yra praturtinta kofeinu taip pat kaip ir kava, suteikia stabilesnę energiją. Skamba gražiai, bet kartu ir gana neaiškiai. Natūraliai kyla klausimas – ar čia tiesiog marketingas, ar organizmas iš tikrųjų reaguoja kitaip? Trumpas atsakymas: taip, skirtumas realus, bet jis atsiranda ne dėl stebuklingų matcha arbatos savybių. Viskas daug įdomiau ir labiau susiję su tuo, kaip organizmas pasisavina kofeiną.

Matcha gali turėti tiek pat kofeino kaip kava

Kadangi matcha vadinama arbata, nemažai žmonių nustemba sužinoję, kiek joje iš tikrųjų yra kofeino. Priklausomai nuo paruošimo būdo, vienas matcha puodelis gali turėti panašų kofeino kiekį kaip espresso. Taip yra todėl, kad matcha ruošiama ne iš užplikytų lapelių, o iš labai smulkiai sumaltos arbatos. Kitaip tariant, žmogus suvartoja visą arbatos lapą, o ne tik jo užpilą. Dėl to matcha laikoma viena koncentruočiausių žaliosios arbatos formų. Joje gausu ne tik kofeino, bet ir antioksidantų, chlorofilo bei amino rūgščių. Būtent todėl matcha poveikis organizmui dažnai jaučiamas stipriau nei įprastos arbatos.

Didžiausias skirtumas slypi ne kofeine

Jeigu palygintume tik kofeino kiekį, matcha ir kavos gėrimai būtų gana panašūs. Bet poveikis dažniausiai yra visai kitoks. Priežastis – L-teaninas, natūrali aminorūgštis, randama arbatos lapuose. Ji stimuliuoja smegenų aktyvumą ir gali paveikti tai, kaip žmogus jaučia kofeiną. Būtent todėl išgėrę matcha arbatos žmonės įprastai jaučiasi energingi, bet tuo pačiu ramūs ir gebantys susikaupti, be jokio erzulio ar nervingumo, kurį įprastai sukelia kava. L-teaninas nemažai tyrinėtas dėl poveikio dėmesiui bei reakcijai į stresą. Tyrimuose pastebėta, kas L-teanino ir kofeino derinys gali padėti ilgiau išlaikyti koncentraciją. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl matcha taip išpopuliarėjo tarp žmonių, dirbančių protinį darbą.

Kava dažnai geriama paskubomis

Įdomu tai, kad kava ir matcha šiandien dažnai siejasi su visiškai skirtingais įpročiais. Kava daug kam tapo greito tempo gėrimu – ją geriame skubėdami, dirbdami ar trumpai „atsijungdami“ telefone tarp darbų. Tai tarsi kelių minučių “pascrollinimas” per pertrauką: greitas stimulas, kuris trumpam pažadina dėmesį. Su matcha sukuriama visai kita nuotaika. Jos ruošimas ir gėrimas labiau primena trumpą sustojimą su geru skaitiniu ar ramesne pertrauka be nuolatinio blaškymosi. Net jei tam skiriamos vos kelios minutės, pats procesas natūraliai sulėtina tempą. Gal todėl daliai žmonių matcha atrodo ne tik kaip alternatyva kavai, bet ir kaip visai kitoks pertraukėlės būdas.

Matcha mažiau dirgina skrandį

Tai viena priežasčių, kodėl kai kurie žmonės pereina prie matcha arbatos net tada, kai labai mėgsta kavą. Kava natūraliai skatina rūgščių išsiskyrimą skrandyje, tad gerdami kavą žmonės neretai jaučia deginimą, sunkumą ar diskomfortą. Ypač geriant kavą tuščiu skrandžiu. Matcha veikia švelniau.

Jei matcha nesuteikia geresnio jausmo, patikrinkite jos kokybę

Ne visa matcha suteikia tokį pat efektą. Žemesnės klasės matcha dažnai gaminama iš senesnių arbatos lapelių, todėl ji turi ne tik prastesnes išvaizdos ir skonio savybes, bet ir yra rūgštingesnė bei turi mažiau naudingų medžiagų. Tokia matcha kai kuriems žmonėms gali sukelti gana panašų jausmą kaip stipri juoda kava – nervingumą ar sunkumą skrandyje.

Svarbu žinoti: matcha nėra magiškas gėrimas

Socialiniuose tinkluose matcha dažnai pateikiama kaip magiškas gėrimas, kuris staiga pagerins koncentraciją, energiją, odą, miegą ir visą gyvenimą. Dėl to žmonės kartais tikisi staigaus efekto. Realybėje šios arbatos poveikis daug subtilesnis ir dauguma nepajunta “wow” efekto po pirmo puodelio. Poveikis ir skirtumai įprastai išryškėja po kurio laiko, kai pastebite, kad dienos metu nebesinori dar vieno kavos puodelio, ar kad nebesisiūbuojate ant energijos „linksmųjų kalnelių”, kai energija staigiai pakyla ir tada staigiai krenta žemyn.

Pastaraisiais metais, kai matcha išpopuliarėjo, pradėta kalbėti ir apie matcha kokybę. Kaip ir kavos pasaulyje, čia svarbu ne vien skonis ar kofeino kiekis, bet ir tai, iš kur arbata atkeliavo, kaip buvo auginta bei apdorota. O nuo to, kokia proceso kokybė, dažnai atitinkamai priklauso ir matcha nauda – tinkamai auginta ir apdorota matcha visad ne tik bus skanesnė, bet ir turės gerokai daugiau naudingų medžiagų. Mūsų rinkoje apstu prastų matcha arbatos pakaitalų, kurie atkeliauja net ne iš Japonijos, bet Kinijos, yra auginami nualintuose dirvožemiuose ir nesekant gerųjų praktikų. Bet gerą matchą rasti galima. Pavyzdžiui, Holy Cup parduoda ceremoninę matcha, kuri buvo atrinkta po ilgų paieškų Japonijoje. Ši arbata atkeliauja iš šeimos ūkio, puoselėjančio ilgametes tradicijas.

Tai ar energija tikrai kitokia?

Dažniausiai – taip. Bet ne todėl, kad matcha turi kažkokią paslaptingą formulę. Skirtumą sukuria keli dalykai vienu metu: L-teaninas ir jo poveikis kofeino pasisavinimui, kartu su matcha atkeliaujanti lėtesnio gyvenimo filosofija ir dažnai mažesnis suvartojamas kofeino kiekis tam pačiam energijos lygiui pasiekti.