15 įdomių faktų apie Šiaurės pašvaistę, kurių galbūt dar nežinojote
Šiaurės pašvaistė, arba aurora borealis, yra vienas iš gamtos stebuklų, kurį daugelis žmonių svajoja pamatyti bent kartą gyvenime. Šis gamtos fenomenas, kuris pasireiškia ryškiomis šviesomis danguje, yra tiek mistiškas, tiek moksliniais tyrimais pagrįstas. Šiame straipsnyje pristatysime 15 įdomių faktų apie Šiaurės pašvaistę, kurie atskleis šio gamtos reiškinio paslaptis ir grožį.
1. Šiaurės pašvaistė susidaro dėl saulės vėjų
Šiaurės pašvaistė susidaro, kai saulės vėjai – įkrovusios dalelės – susiduria su Žemės magnetiniu lauku. Šios dalelės pereina į atmosferą ir sąveikauja su deguonies ir azoto molekulėmis, sukeldamos šviesos spindulius.
2. Šiaurės pašvaistė ne visada būna žalia
Nors daugeliui žmonių Šiaurės pašvaistė siejasi su žaliai švytinčiais žiburiais, šis fenomenas gali turėti ir kitų spalvų – raudonos, violetinės, mėlynos ir net geltonos. Spalva priklauso nuo to, kokios atmosferos dalelės ir aukštis sukelia reakcijas.
3. Šiaurės pašvaistė matoma tik Šiaurės pusrutulyje
Šiaurės pašvaistė pasirodo tik šiauriniame pusrutulyje, apie Arkties regioną, tačiau pietiniame pusrutulyje jos ekvivalentas yra Pietų pašvaistė, arba aurora australis. Abi šios pašvaistės susidaro dėl tų pačių saulės vėjų, tačiau pasireiškia skirtingose pasaulio dalyse.
4. Šiaurės pašvaistės matomumas priklauso nuo saulės aktyvumo
Šiaurės pašvaistės intensyvumas tiesiogiai priklauso nuo saulės aktyvumo ciklo. Kai saulė patiria stiprų aktyvumą, dažniau ir ryškiau pasirodo aurora borealis. Saulės aktyvumo ciklas trunka apie 11 metų.
5. Šiaurės pašvaistė gali pasirodyti net naktį
Nors dažniausiai Šiaurės pašvaistė matoma tamsiu paros metu, ji gali pasirodyti ir šviesiu paros metu, tačiau ją bus sunku pamatyti, nes dienos šviesa slopina šviesos efektą.
6. Šiaurės pašvaistė gali sukelti radijo trikdžius
Šiaurės pašvaistė ne tik grožiai danguje, bet ir turi įtakos radijo signalams. Šis reiškinys gali sukelti radijo trikdžius ir net sugadinti signalus, nes dėl šviesos įtakojančių dalelių gali pasikeisti atmosferos savybės.
7. Šiaurės pašvaistės spalvos priklauso nuo atmosferos aukščio
Kiekviena spalva, kurią matome Šiaurės pašvaistėje, priklauso nuo to, kokioje atmosferos dalyje susidaro reakcija. Pavyzdžiui, žalia spalva susidaro, kai deguonis sąveikauja su saulės vėjais maždaug 100–300 km aukštyje, o raudona spalva – aukštesniuose sluoksniuose.
8. „Aurora borealis“ buvo pavadinta pagal Romos deivę Aurorą
Pavadinimas „aurora borealis“ kilo iš dviejų šaltinių. „Aurora“ – tai Romos deivės, kuri valdė aušrą, vardas, o „borealis“ – tai „šiaurinis“ (gr. Boreas – šiaurės vėjas). Taigi, „Šiaurės aušra“ puikiai apibūdina šį gamtos reiškinį.
9. Šiaurės pašvaistė yra matoma įvairiuose žemynuose
Nors didžiausias šansų pamatyti aurorą turi Šiaurės pusrutulio gyventojai, ji gali būti matoma ir pietiniame pusrutulyje, ypač netoli Pietų ašigalio. Tai yra svarbi savybė, nes aurora australis šiose vietose pasirodo retai ir dažnai būna stipri.
10. Šiaurės pašvaistė gali būti labai ryški
Kai saulė yra ypač aktyvi, Šiaurės pašvaistė gali būti tokia ryški, kad ji užtemdo net žvaigždes. Tokiu atveju žmonės gali matyti šviesos sklaidas, sklindančias per visą dangų ir sukuriančias įspūdingus efektus.
11. Šiaurės pašvaistė yra stebima ne tik Žemėje
Aurora borealis ir jos ekvivalentas Pietų pusrutulyje – aurora australis – yra stebimi ir kituose planetose, pavyzdžiui, Jupiterio ir Saturno mėnuliuose. Tai rodo, kad Šiaurės pašvaistės principai veikia visame Saulės sistemoje.
12. Šiaurės pašvaistė turi įtakos gamtai
Mokslininkai atrado, kad Šiaurės pašvaistės gali turėti įtakos tam tikriems gamtos procesams, pavyzdžiui, paukščių migracijai. Tyrimai rodo, kad stiprios auroros gali trikdyti migracijos maršrutus, nes paukščiai naudojasi magnetiniu lauku.
13. Šiaurės pašvaistė buvo laikoma dieviška jėga
Ankstyvųjų žmonių kultūrose Šiaurės pašvaistė buvo laikoma dieviškos jėgos pasireiškimu. Kai kuriose vietose buvo tikima, kad aurora yra mirusiųjų sielos, arba tai buvo laikoma ženklu, kuris gali nulemti svarbius įvykius.
14. Šiaurės pašvaistės trukmė priklauso nuo saulės aktyvumo
Šiaurės pašvaistės gali trukti nuo kelių minučių iki kelių valandų, tačiau tai priklauso nuo saulės aktyvumo. Kai saulės vėjai yra ypač stiprūs, auroros gali tęstis ilgiau ir būti ryškesnės.
15. Šiaurės pašvaistė yra viena iš natūralių stebuklų
Šiaurės pašvaistė yra laikoma viena iš didžiausių gamtos stebuklų, ir daugelis žmonių visame pasaulyje svajoja ją pamatyti. Tai stebinantis reiškinys, kuris sugeba užbūrti savo grožiu ir paslaptingumu.
Apibendrinimas
Šiaurės pašvaistė – tai ne tik įspūdingas ir mistiškas gamtos reiškinys, bet ir mokslininkų tyrimų objektas. Sužinojome, kad ši šviesų šou susidaro dėl saulės vėjų sąveikos su Žemės magnetiniu lauku, tačiau ji turi ir kitų įdomių aspektų – nuo įvairių spalvų iki ryškumo priklausomybės nuo saulės aktyvumo. Šiaurės pašvaistė neabejotinai yra viena iš įspūdingiausių ir paslaptingiausių gamtos stebuklų.