Auksinis liūtas ir sidabrinis medis

Informacija apie pasaką

Kilmė:
Ši pasaka kilusi iš senovinių pasakojimų apie stebuklingus gyvūnus ir gamtos jėgas. Ji moko apie draugystę, pasitikėjimą ir pagarbą gamtos stebuklams.

Tinkamas amžius:
Pasaka skirta vaikams nuo 6 iki 12 metų.

Pasaka

Seniai seniai, tarp kalvų ir slėnių, stovėjo stebuklingas sidabrinis medis. Jo lapai spindėjo kaip mėnulio šviesa, o vaisiai turėjo gydomųjų galių. Miško gyventojai jį saugojo kaip didžiausią lobį.

Netoli to miško, už auksinio smėlio kopų, gyveno Auksinis liūtas. Jo kailis žibėjo kaip saulė, ir kiekvienas jo riaumojimas skambėjo tarsi kalnų aidas. Nors liūtas buvo stiprus ir galingas, jis dažnai jausdavosi vienišas. Jis girdėjo daugybę legendų apie Sidabrinį medį, tačiau niekada jo nebuvo matęs.

Vieną dieną liūtas nusprendė ieškoti Sidabrinio medžio. Jis tikėjo, kad medis gali atsakyti į jo klausimus ir atnešti jam ramybę. Ilgai keliavęs per dykumas ir miškus, liūtas pagaliau pasiekė slėnį, kur augo medis.

Sidabrinis medis, pamatęs liūtą, švelniai sušnibždėjo: „Sveikas, Auksinis liūte. Kodėl atėjai pas mane?“

Liūtas atsakė: „Girdėjau, kad tu esi išmintingas ir galingas. Pasakyk man, kodėl, būdamas toks stiprus, vis tiek jaučiuosi vienišas?“

Medis tyliai siūbavo savo šakomis ir atsakė: „Kartais stiprybė slepiasi ne galybėje, o draugystėje. Aplink mane gyvena daugybė gyvūnų, kurie rūpinasi vieni kitais. Galbūt tavo vienatvė kyla iš to, kad dar neradai, kam padėti ir su kuo pasidalinti savo širdimi.“

Liūtas ilgai mąstė apie medžio žodžius. Tuo metu prie jų prisiartino maža stirnaitė, kuri susižeidė koją. Ji bijojo liūto, bet medis švelniai tarė: „Padėk jai, ir suprasi, ką turiu omenyje.“

Liūtas, nors ir niekada anksčiau nebuvo rūpinęsis kitais, atsargiai nunešė stirnaitę prie medžio, kur vaisiai išgydė jos žaizdą. Stirnaitė padėkojo liūtui, ir pirmą kartą jis pajuto, kad jo širdis ne tokia sunki.

Nuo tos dienos liūtas pradėjo padėti miško gyvūnams. Jis saugojo juos nuo pavojų, dalinosi Sidabrinio medžio vaisiais ir mokėsi būti ne tik galingas, bet ir geras. Miško gyvūnai jį pavadino savo draugu, o Sidabrinis medis švytėjo dar ryškiau, matydamas, kaip liūtas rado savo vietą pasaulyje.

Pasakos apibendrinimas

Pasaka apie Auksinį liūtą ir Sidabrinį medį moko, kad tikroji stiprybė slypi gerume ir gebėjime rūpintis kitais. Draugystė ir pagalba daro mus stipresnius ir laimingesnius.