Mergaitė su degtukais: Liūdna pasaka vaikams apie viltį
Informacija apie pasaką
Kilmė: „Mergaitė su degtukais“ – tai viena liūdniausių H. C. Anderseno pasakų, pirmą kartą išleista 1845 m. Pasaka pasakoja apie vargingą mergaitę, kuri, neturėdama šilto apavo ir drabužių, pardavinėja degtukus, tačiau susiduria su šaltu pasauliu. Pasaka atskleidžia meilės, gailestingumo trūkumą ir gyvenimo sunkumus, tačiau taip pat moko apie viltį ir svajones, kurios gali suteikti šilumos net pačiame šaltyje.
Tinkamas amžius: Pasaka tinka vaikams nuo 6 metų amžiaus. Ji moko apie užuojautą, svarbą rūpintis kitais ir parodyti gailestingumą, net jei patys esame varguose.
Mergaitė su degtukais: Liūdna pasaka apie viltį
Šaltą žiemos vakarą mieste vaikščiojo maža mergaitė, nesugebanti sušilti nei nuo savo senų drabužių, nei nuo apšalusių batų. Jos ploni pirštai, sušalę nuo šalčio, spaudė degtukus, kuriuos ji bandė parduoti. Ji buvo be tėvų, ir niekas nesustojo, kad padėtų jai, nes visi buvo skubūs ir užsiėmę savo gyvenimais.
Mergaitė nenorėjo grįžti namo, nes jos tėvas buvo labai griežtas, ir ji bijojo, kad jis ją nubaus, nes ji nepardavė nė vieno degtuko. Ji tikėjosi, kad bent vienas praeivis sustos ir nusipirks. Bet žmonės ją tik praleido, nes niekas neturėjo laiko rūpintis maža vargšė.
Išsekusi ir sušalusi, mergaitė atsisėdo ant šaltos akmens. Atsigulusi žemyn, ji ištraukė vieną degtuką ir įtraukė jį į ugnį. Ugnis buvo šilta, ir mergaitė jautė, kaip šiltėja jos mažos rankos. Ji užmerkė akis ir įsivaizdavo, kad prieš ją atsiveria gražus vaizdas – jos senelė, kuri buvo mylinti ir rūpestinga, pasitiko ją su šiltu glėbiu.
Bet ugnis greitai užgeso, ir mergaitė liko vieniša, tačiau neprarado vilties. Ji užsidegė dar vieną degtuką. Vėl atsivėrė nuostabus vaizdas – jos namai, pilni šviesos ir šilumos, ir prie stalo sėdėjo jos šeima, laukdama jos su šypsenomis. Tačiau, kaip ir pirmą kartą, ugnis užgeso, ir ji vėl liko šalta.
Mergaitė įžiebė kitą degtuką, ir šįkart ji matė stebuklingą vaizdą – aukso spindulių spindesį, per kurį ji galėjo pamatyti dangiškąją senelę, kuri ištiesė savo rankas. Ji jautė jos šilumą ir meilę, tačiau ugnis greitai išblėso, ir mergaitė pasiniko į begalinį šaltį.
Kai užgeso paskutinis degtukas, mergaitė liko su savo svajonėmis, ir niekas daugiau nesuprato, kaip giliai ji trokšta šilumos, meilės ir rūpesčio. Ryte, kai žmonės pradėjo judėti per miestą, jie pastebėjo mažą mergaitę, kuri mirė nuo šalčio ir nuo vienatvės. Visą laiką ji tik svajojo apie šilumą ir meilę, tačiau jos svajonės niekada nebuvo išgirstos.
Pasakos apibendrinimas:
„Mergaitė su degtukais“ – tai pasaka, kuri parodo, kaip svarbu rodyti užuojautą ir gailestingumą kitiems, ypač tiems, kurie kenčia. Pasaka atskleidžia gyvenimo sunkumus ir tai, kaip svarbu rūpintis vieni kitais, kad net ir maži gestai gali sušildyti šaltą širdį.